Gąsdinti visuomenę – išbandyta taktika
Kaip jau tapo įprasta Lietuvoje, strateginiai projektai, skirti energetikos rinkai sukurti, yra žlugdomi pagal vienodą scenarijų – pirmiausia paleidžiamas baubas, kurį supranta net tie, kurie nežino, nei kas tos skalūninės dujos, nei kaip jos išgaunamos. O po to ši propagandinė sniego gniūžtė vis didėdama ima riedėti nuo kalno.
Taip buvo ir Visagino atominės elektrinės atveju – visuomenei paskleisti šiurpą kelti turintys pramanai: elektrinė nepatikima, gali sprogti, tokia jau sprogo Fukušimoje ir t. t. Rezultatas – projektas giliai įstrigęs.
Bet grįžkime prie „Chevron“. Pagrindinis baubas – skystis, kuris būtų įšvirkščiamas į giluminius skalūnų dujų darinius. Iš karto net aukščiausiu lygiu buvo pareikšta, kad šis skystis yra nuodai, o jo sudėtis – komercinė paslaptis.
Politikas kalba apie nuodus
Tai geriausiai iliustruoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Net Seimo nariai pirmiausia kalba apie kažkokį energetinį saugumą, o ne į žemę purškiamus chemikalus, kurių sudėtis net slepiama. O juk visada kiekvieno gręžinio liukas ištraukiamas ir apie 5 tūkst. kubinių metrų vandens supilama į futbolo aikštės dydžio metro gylio balą-saugyklą. Kas valys ir ar tikrai išvalys tuos nuodus? Man pasakojo, kad Amerikoje, Teksase, kur karšta, tie nuodai tiesiog išgaruoja, o Lietuvoje juk taip dažnai lyja, tad viskas tekės į gruntinius vandenis. Skalūnų dujų lobistai nė neužsimena, kad kartu su tais nuodais į paviršių pasklinda ir radioaktyvios medžiagos“, – vienam dienraščiui prieš kurį laiką pareiškė A.Salamakinas.
Ir joks politikas, jokia valstybinė institucija nepanoro paieškoti atsakymo ir pateikti visuomenei daugiau objektyvios informacijos. Tai leistų bent pradėti normaliai diskutuoti.
Skysčio sudėtis – jokia paslaptis
Kokia hidrauliniam uolienų plėšymui naudojamo skysčio sudėtis, pasirodo, nėra jokia paslaptis. Bent to skysčio, kurį naudotų „Chevron“.
Oponentai iškart pasakytų, kad „Chevron“ meluoja, jie neva gudrautų ir į mūsų žemę vis tiek purkštų nuodus. Vargu, ar kažkieno pasufleruotus įsibaiminimus reikėtų laikyti pakankamu argumentu. O dabar paklausykime, ką mums nori pasakyti „Chevron“.
„Chevron“ teigia, kad daugiau nei 99,5 proc. plėšymo skysčio sudaro vandens ir smėlio mišinys. Papildomos cheminės medžiagos tesudaro 0,5 proc. Mišinyje naudojami priedai yra tie patys, kuriuos naudojame buityje. Jų naudojimas kontroliuojamas Europos Sąjungos įstatymų.
Į priedų sudėtį įeina:
– Rūgštys. Jos padeda ištirpinti mineralus ir suformuoti pradinius uolienos įtrūkimus. Tokios rūgštys naudojamos baseinų valikliuose.
– Gliutaraldehidas. Jis naikina bakterijas vandenyje. Įprastai ši medžiaga naudojama medicininei ir stomatologinei įrangai sterilizuoti.
– Natrio chloridas padeda su uždelsimu ardyti gelio polimerų grandines. Tai paprasčiausia valgomoji druska.
– N-dimetilformamidas saugo vamzdžius nuo korozijos. Naudojamas farmacijos, akrilo pluoštų ir plastikų pramonėje.
– Boro rūgšties druskos, boratai. Padeda palaikyti skysčio klampumą didėjant temperatūrai. Naudojamos gaminant skalbimo priemones, rankų muilą ir kosmetiką.
– Poliakrilamidas sumažina trintį tarp skysčio ir vamzdžio paviršiaus. Ši medžiaga naudojama vandens valymui, dirvožemio minkštinimui.
– Naftos distiliatai pariebina vandenį, kad sumažėtų trintis. Jie naudojami makiažo valikliuose, dedama į laisvinamuosius vaistus ir saldainius.
– Guaro guma sutirština vandenį, kad smėlis jame plūduriuotų. Tai tirštiklis, naudojamas kosmetikoje, kepiniuose, valgomuosiuose leduose, dantų pastoje, padažuose.
– Citrinos rūgštis apsaugo nuo metalo oksidų nuosėdų. Tai maisto papildas, maisto ir gėrimų gamybos priedas.
– Kalio chloridas padaro nešantįjį mišinį sūrų. Tai yra valgomosios druskos pakaitalas, turintis mažesnį natrio kiekį,
– Armonio bisulfitas pašalina iš vandens deguonį, siekiant apsaugoti vamzdžius nuo korozijos. Jis naudojamas gaminant kosmetiką, maistą ir gėrimus.
– Natrio ir kalio karbonatas palaiko kitų komponentų, tokių kaip rišančiosios medžiagos, efektyvumą. Jo yra skalbimo sodoje, skalbimo muile, vandens minkštikliuose.
– Etilengklikolis neleidžia vamzdyje susidaryti nuosėdoms. Naudojamas automobilių aušinimo skystyje, buitinių valiklių sudedamoji dalis.
– Izopropanolis padidina plėšymo skysčio klampumą. Jis yra stiklo valiklių, priemonių nuo prakaitavimo, plaukų dažų sudėtinė dalis.
Ar ne laikas pradėti rimtą diskusiją?
Štai tokia yra „ta baisioji paslaptis“. Ar to užteks bent pripažinti, kad neretai esame lengvai palenkiami lyg nendrės, pučiant Rytų vėjui?
„Chevron“ išvarymas rodo, kad dar nėra politinės valios įgyvendinti strateginius projektus, kurie yra bombarduojami įvairais baubais ir pramanais. Bet gal galima bent diskutuoti?
Todėl EnergyMarket.lt kviečia pradėti rimtą, pasvertais argumentais grįstą diskusiją, ar Lietuva yra pasirengusi vystyti skalūninių dujų projektus.
