Nerimą sėja įvykiai Vokietijoje
Dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo stebimos rekordinės elektros kainų aukštumos – gruodžio mėnesį jos pasiekė 212,22 Eur/MWh ir buvo net 4,6 karto didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais. Visgi, kai atrodė, kad kainoms kilti nebėra kur, šie metai prasidėjo su dar vienu kainų ūgtelėjimu – vien visuomeninio elektros energijos tiekimo kaina gyventojams nuo šių metų pradžios padidėjo maždaug dešimtadaliu.
Kaip pastebi ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, viena šio elektros energijos kainų kilimo priežasčių – tebesitęsianti gamtinių dujų kainų krizė Europoje, kurią nulėmė sumažėjęs šių dujų eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą. Vien šių metų sausio mėnesį „Gazprom“ dujų eksportas ne NVS šalims sumažėjo 41 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Į įkaitusią rinką žibalo šliukštelėjo dar prieš Kalėdas sustojęs gamtinių dujų tiekimas per Lenkiją į Vokietiją einančiu „Jamalo-Europos“ dujotiekiu. Gamtinės dujos itin svarbios – jomis kūrenamose jėgainėse yra pagaminama apie ketvirtadalis visos Bendrijai reikalingos elektros energijos.
„Negelbėjo ir tai, kad daugiau elektros energijos yra gaminama anglimi kūrenamose jėgainėse, kas kelia apyvartinių taršos leidimų kainas. Jos vien gruodį išaugo penktadaliu. Elektros energijos kainas taip pat padidino neįprastai sausas ir nevėjuotas klimatas, sumažinęs elektros energijos gamybą vėjo jėgainėse ir hidroelektrinėse“, – įžvalgomis dalinasi Ž. Mauricas.
Ekonomistas priduria, kad praėjusiais metais prasidėjęs neapibrėžtumas gamtinių dujų rinkoje vis dar tęsiasi, o ir taip aukštas taršos leidimų kainas turėtų dar labiau padidinti Vokietijos sprendimas uždaryti atomines jėgaines. Kainas galimai didins ir dėl spartaus ekonomikos atsigavimo išaugusi elektros energijos paklausa.
Siūlo pasekti verslo pavyzdžiu
Ž. Mauricui antrina ir nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna, akcentuojantis, kad neraminanti situacija didmeninėje elektros rinkoje, tikėtina, tęsis dar kurį laiką. Todėl norintiems apsisaugoti nuo kainų kylimo, rekomenduojama jau dabar imtis priemonių, o vienas iš būdų – kainų fiksavimas ilguoju laikotarpiu.
„Augant kainoms, jaučiame vartotojų nerimą. Todėl reaguodami į susidariusią situaciją rinkai nusprendėme pasiūlyti planą SUPERŽALIAS, leidžianti elektros kainą fiksuoti net 6 metams. Tokią praktiką iki šiol plačiai naudojo verslo įmonės – vien „Enefit“ Lietuvoje yra pasirašiusi virš 120 sandorių su įmonėmis iš įvairių ekonominių sektorių, kurios užsitikrina elektros energijos tiekimą žemesne nei standartinė kaina laikotarpiui iki 12 metų“, – teigia „Enefit“ vadovas.
Visi elektros kainą šešeriems metams užsifiksavę buitiniai elektros vartotojai per šį laikotarpį galės būti ramūs dėl kainų šuolių – net jei elektros energija rinkoje brangs, „Enefit“ klientams kaina, kuri šiuo metu yra žemiausia, lyginant su kitais nepriklausomais tiekėjais, ir toliau išliks stabili. Sutartis klientai gali sudaryti internetu nepriklausomai nuo to, ar vartotojas šiuo metu naudojasi visuomeninio tiekimo, ar nepriklausomo tiekėjo paslaugomis. Pasirašius sutartį, elektros energijos tiekimas prasidės nuo 2022 m. liepos 1 d.
Galimybė kurti švaresnę ateitį
Pasirinkdami ilgalaikį, „Enefit“ siūlomą elektros energijos tiekimo planą SUPERŽALIAS, vartotojai taip pat prisidės ir prie tvarumo, nes elektros energija vartotojams keliaus iš Akmenės, Šilalės bei kitų Lietuvoje esančių vėjo jėgainių parkų.
„Skaičiuojama, kad energetikos sektorius yra atsakingas už daugiau nei 70 proc. pasaulinės anglies dvideginio emisijos, o mokslininkai prognozuoja, kad liko vos dešimtmetis iki negrįžtamų planetos pokyčių. Todėl kiekvienas turime jausti atsakomybę, kaip prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, o žaliosios elektros energijos pasirinkimas – viena išeičių. Atrodytų, kad tai galbūt tik mažas žingsnelis klientui, bet didelis žingsnis visai žmonijai išsaugant Žemės planetą“, – akcentuoja energetikos ekspertas.
Jis priduria, kad naudodamas žaliąją energiją vienas namų ūkis per metus anglies dvideginio emisiją gali sumažinti net 4,65 tonos, o per šešerius – beveik 30 tonų. Tai prilygtų kiekiui, kurį per metus sugeria net 2400 medžių.
Negana to, V. Koryzna akcentuoja, kad būtent nuo naujojo bendrovės produkto paklausos, tiesiogiai priklausys ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumų plėtra.
„Tiesiogiai su vėjo parko pajėgumais susietas planas turi ribotą elektros energijos kiekį. Tai reiškia, kad kol kas jį galės pasirinkti ribotas kiekis žmonių. Tai darkart pagrindžia privačių klientų daromų sprendimų įtaką – kuo daugiau klientų rinksis tiesiogiai su pajėgumais susietus ilgalaikius planus, tuo daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių turėsime čia, Lietuvoje“, – sako „Enefit“ vadovas.