Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ A.Zuokas išplatino laišką, kuris Vilniaus merui Remigijui Šimašiui buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 24 d.. Jame VŠT vadovas Gerimantas Bakanas teigė, kad įmonei trūksta pinigų apyvartinėms lėšoms dujoms, kurios naudojamos šildymui ir karšto vandens gamybai mieste, įsigyti.
Tuo metu skaičiuota, kad sausio mėnesio dujų kaina už megavatvalandę gali siekti 130 eurų, o vasario ir kovo – 170 eurų.
„Šiuo metu bendrovė finansiškai nebus pajėgi savo jėgomis užtikrinti pakankamus pinigų srautus gamtinėms dujoms įsigyti biržoje. <...> Bendrovės nuosavos ir skolintos lėšos baigsis 2022 m. sausio 6 d.“, – rašome paviešintame konfidencialiame dokumente.
Vilniečiams šilumą tiekiančios bendrovės vadovas skundžiasi, kad VŠT susiduria su problemomis dėl finansavimo – esamomis sąlygomis bankai atsisako skolinti.
Laiške vienu iš sprendimų tuo metu įvardinta didžiosios VŠT akcininkės (priklauso 99,4 proc. akcijų) Vilniaus miesto savivaldybės garantija, kuri leistų pasiskolinti maksimalią būtiną papildomo finansavimo sumą – 100 mln. eurų.
VŠT direktorius: kainos buvo pasiekusios piką
Vis dėlto šiandien situacija pasikeitusi, 15min aiškino bendrovės direktorius G.Bakanas, nors papildomų lėšų iš tiesų reikės.
100 mln. sumą bendrovės direktorius grindė tuo metu rinkoje vyravusiomis kainomis – prieškalėdiniu laikotarpiu gamtinių dujų kainos buvo trumpam pakilusios iki 180 eurų už MWh. Šiandien Nyderlandų TTF dujų indekso, kuris laikomas dujų kainų Europoje etalonu, dujų kaina siekia 81 eurą už MWh.
VŠT vadovas tvirtina, kad staigiai pašokusias dujų kainas galėjo lemti ir geopolitinė situacija – susvyravimai rinkoje sutapo su įtempta padėtimi Ukrainos ir Rusijos pasienyje, o prieš Kalėdas pasigirdo kalbų, kad Rusija gali vykdyti ir intervencinius veiksmus į Ukrainą.
„Įmonė, prieš Kalėdas pamačiusi labai didelį kainų šuolį, pasidarė analizę. Susiskaičiavome, kad įmonė pagal savo pajėgumus negalėtų pasiskolinti reikiamų lėšų. Manau, kad tai normali praktika – atkreipti dėmesį, kad yra tokia situacija ir kaip ją valdyti“, – sakė jis.
Anot G.Bakano, netrukus kainos vėl atšoko atgal, be to, sausio pradžia buvo šiltesnė nei įprastai, todėl tai leido sumažinti šilumos poreikį. Paraleliai buvo vedamos derybos su bankais ir sausio 6 d. bendrovė pranešė apie 20 mln. eurų paskolą apyvartinėms lėšoms, gautą iš SEB banko.
„Šiai dienai esame tą situaciją suvaldę. Pagal dabartinę situaciją sausio mėnesiui mes esame visiškai ramūs“, – sakė jis. Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad gruodžio mėnesio svyravimai rinkoje gerai primena, kad dujų kaina gali greitai pasikeisti.
Trečiadienį Vilniaus savivaldybėje bus svarstomas savivaldybės tarybos sprendimas dėl papildomos 15 mln. eurų garantijos. Pasak G.Bakano, šie pinigai būtų skirti „labai kritinei“ situacijai.
Jis pridūrė, kad išplatintame dokumente nurodytos 130 ir 170 eurų/MWh kainos trims šių metų mėnesiams buvo preliminarios, apskaičiuotos pagal gruodžio pabaigos situaciją gamtinių dujų rinkoje. Sumažėjus kainai, gerokai sumažinta ir dokumente paminėta 100 mln. eurų suma.
Bendrovė, skaičiuodama šilumos kainą, naudojasi dviejų buvusių mėnesių kaina. Todėl šių metų gruodžio šilumos kainos skaičiuotos atsižvelgiant į spalio dujų kainas. Dėl šios priežasties aukštos gruodžio gamtinių dujų kainos vartotojų sąskaitose atsispindės tik vasarį. Tuo tarpu sąskaitas gavę klientai turi dar mėnesį jas apmokėti.
Taip, skaičiuoja G.Bakanas, įmonė žiemą patiria nuo dviejų iki trijų mėnesių pajamų tarpą, kai pajamos būna mažesnės nei realios išlaidos.
„Bet kokiai Lietuvos įmonei būtų taip pat blogai trims mėnesiams prarasti pinigų srautus“, – pasakojo jis.
