Baltarusijoje atominė elektrinė pradėta statyti 2013 metų pabaigoje, tačiau kalbos apie būsimas statybas prasidėjo dar praėjusį dešimtmetį.
Po beveik septynerių metų Baltarusija pradės krauti branduolinį kurą į pirmąjį jėgainės reaktorių, o elektrą jėgainė gali pradėti gaminti jau po dviejų–keturių mėnesių.
Tam ruošiasi ir Lietuva – laikydama elektrinę nesaugia, centrinė valdžia pastarosiomis dienomis pradėjo dažniau kritikuoti savivaldybes, ne iki galo pasiruošusias apsaugoti gyventojus avarijos atveju, žmonės vaistinėse aktyviau dairosi jodo tablečių.
Siekdama apsunkinti Astravo AE gyvavimą Lietuva taip pat sustabdys prekybą elektra su Baltarusija ir vis dar tikisi, kad prie boikoto prisijungs kitos Baltijos šalys.
Kas yra „fizikinis“ paleidimas?
Iš viso per rugpjūčio mėnesį į Astravo AE pirmąjį reaktorių bus pakrautos 163 branduolinio kuro kasetės.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) sako, kad per šį procesą neturėtų įvykti įvykių, kurie nulemtų radiologinius padarinius Lietuvos teritorijoje.
Institucija aiškina, kad pagal Rusijos praktiką, paleidžiant VVER tipo reaktorius išskiriami keturi etapai.
Tai baigiamieji darbai prieš paleidimą, apimantys įrangos derinimą ir bandymus, fizikinis reaktoriaus paleidimas, energetinis reaktoriaus paleidimas ir bandomasis pramoninis eksploatavimas. Po šių etapų reaktorius pradedamas naudoti normaliai.
Dabar baltarusiai yra antrajame etape. „Fizikinis“ reaktoriaus paleidimas reiškia, kad į jį sukraunamas branduolinis kuras ir pirmą kartą jame sukeliama valdoma grandininė branduolių dalijimosi reakcija.
Šiame etape yra atliekami įvairūs įrangos bandymai, nustatomos fizikinės reaktoriaus charakteristikos.
„Taip pat šiame etape reaktorius gali būti paleidžiamas minimalia galia, stabdomas, vėl paleidžiamas, reaktoriaus galia gali būti pakeliama iki minimalaus kontroliuojamo lygio, tai yra iki tokio lygio, kai veikia reaktoriaus valdymo ir kitos būtinos sistemos, tačiau dar nepaleidžiamas elektros generatorius“, – atsakyme 15min nurodė VATESI.
Anot jos, vadovaujantis kitų VVER tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.
Kas yra „energetinis“ paleidimas?
„Energetinis“ paleidimas ekspertų suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas.
Per jį reaktoriaus galia yra didinama iki tokio lygio, kad garo generatoriuose pasigamintų pakankamas jo kiekis. Tai leis pradėti sukti garo turbiną bei elektros generatorių.
„Šiame etape pradedama gaminti elektros energija ir pradedama tiekti į elektros tinklus“, – teigia VATESI.
Šis etapas gali taip pat trukti apie 2 mėnesius, priklausomai, kaip sėkmingai vykdoma pripažinimo tinkama eksploatuoti programa.
Anot institucijos, nors energetinio paleidimo metu gali būti pagaminama „pirmoji elektra“, tačiau jos tiekimas į elektros tinklus dėl įvairių bandymų, įrangos derinimų ar remontų gali būti nestabilus.
Kas yra bandomasis pramoninis eksploatavimas?
VATESI teigia, kad bandomojo pramoninio eksploatavimo metu atominės elektrinės energijos bloko galia palaipsniui yra didinama iki vardinės galios.
Taip pat atliekami kompleksiniai įrangos bandymai, siekiant pademonstruoti galimybę stabiliai veikti vardine galia bei kitais technologiniais režimais.
„Užbaigus šiuos etapus pradedamas pramoninis eksploatavimas, atominė elektrinė pradeda veikti pilnu pajėgumu“, – rašoma institucijos atsakyme.
Atsižvelgiant į ankstesnę VVER tipo reaktorių paleidimo praktiką ji skaičiuoja, jog pirmą elektrą Astravo AE gali gaminti po dviejų–keturių mėnesių nuo branduolinio kuro įkrovimo į reaktorių.
Anksčiau Minskas skelbė, jog Astravo AE pirmasis reaktorius projektinį gamybos pajėgumą turėtų pasiekti 2021 metų vasarį.
Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.
Atsisakius baltarusiškos elektros, ar Lietuva mokės brangiau?
Kažkuriuo metu, kai Astravo AE pradės gaminti elektrą, Lietuva nustos prekiauti elektra su Baltarusija.
Taip Lietuva sieks, kad Astravo jėgainės elektra komerciniais tikslais nepatektų į šalies rinką. Tokiu būdu šalis siekia mažinti jėgainės atsiperkamumą, bet teoriškai dėl to Lietuvoje gali augti elektros kainos.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ teigia, kad informaciją apie elektros gamybą Astravo AE galės gauti dviem būdais – sulaukdami pranešimo iš kolegų Baltarusijoje arba matydami realaus laiko duomenis Dispečerinio valdymo sistemoje.
Statistika rodo, kad elektra iš Baltarusijos per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė apie 4,9 proc. visos į Lietuvą importuojamos elektros.
2019 metais 11,3 proc. importuotos elektros buvo iš Baltarusijos, 2018 metais – 8,3 procento.
Vis dėlto tai nėra tik baltarusiška elektra.
„Per Baltarusiją į Lietuvą pasiekia ir elektra iš žemyninės Rusijos – šiemet ji sudarė apie pusę viso importo per Lietuvos–Baltarusijos pjūvį“, – 15min sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Litgrid“ teigia neturintys duomenų apie baltarusiškos elektros kainas, bet pabrėžia, kad Lietuvos rinkoje elektra yra prekiaujama „Nord Pool“ biržoje pagal poreikį tam tikru metu ir remiantis mažiausia kaina.
Tai reiškia, kad esant poreikiui Lietuva įsigyja elektros iš to tiekėjo, kuris pasiūlo ją pigiausiai.
„Turint omenyje, kad importas iš Baltarusijos šiemet reikšmingai sumažėjo, trečiosiose šalyse gaminama elektra šiemet buvo brangesnė, nei Lietuvos rinkoje dominavusi Skandinavijos šalių ar Lietuvos generacija“, – kalbėjo L.Varanavičius.
Pasak Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos eksperto Ryto Staselio, teoriškai tai reiškia, jog mažėjant elektros pasiūlai gali išaugti jos kaina.
Vis dėlto tas kainos augimas nebūtų reikšmingas, nes importo statistika rodo, jog pigiausiai elektrą Lietuva perka iš Skandinavijos šalių.
„Teoriškai turint galvoje, kad bet koks šaltinių apribojimas mažina pasiūlą, šita prasme kadangi pasiūla sumažės, (...) tai tokia prielaida (kad kainos augs – 15min) galima“, – 15min sakė R.Staselis.
„Vis dėlto kadangi pigiausią elektrą mes gauname iš Skandinavijos, tai būtent tas pjūvis mums turi didžiausią reikšmę, o ne Rytų pjūvis“, – pridūrė jis.
