„Nuo 2008 metų padaryta daug pažangos. Naudojama vis mažiau cheminių medžiagų, naudojamos vis ekologiškesnės cheminės medžiagos, tiksliau teikiami duomenys apie chemines medžiagas, procesas tampa ekologiškesnis“, – sakė T.Murphy.
Be to, yra įvesti nauji standartai, pavyzdžiui, uždaros sistemos, aukštesni ekologiniai reikalavimai.
Pensilvanijoje yra vienas didžiausių skalūnų telkinių JAV. T.Murphy teigimu, tose Pelsilvanijos dalyse, kur gręžinių yra daug, smarkiai išaugo gaunamų mokesčių dalis. Tuo metu kitur, kur skalūnų dujos nėra išgaunamos arba gręžinių mažai, mokesčių surenkama gerokai mažiau.
T.Murphy teigimu, Pensilvanijoje labai svarbios ekonomikos šakos yra žemės ūkis ir turizmas, todėl stengiamasi dujas išgauti taip, kad nenukentėtų žemės ūkis, kraštovaizdis.
Svečias iš Pensilvanijos pasakojo, kad gyvenamieji namai, įvairūs ūkiai yra įsikūrę visiškai prie pat skalūnų dujų gręžinių.
Vandenyje rasta metano
Buvo atvejų, kai metano dujos pasiekdavo gruntinį vandenį. Vien Pensilvanijoje tokių atvejų buvo apie 20.
„Tačiau tai buvo tol, kol nesiėmėme teisėkūros priemonių. Dabar tokių atvejų nebeliko. Svarbiausia užtikrinti, kad niekas iš skalūnų sluoksnio nepasiektų aplinkos“, – kalbėjo T.Murphy.
Metano dujos minėtais atvejais į gruntinį vandenį pateko jau gabenant dujas gręžiniu.
„Tačiau dujos iš žemutinio sluoksnio kitų sluoksnių negali pasiekti. Tokios prielaidos neremia mokslas“, – kalbėjo svečias.
Jo teigimu, 20 proc. Pelsilvinijos gręžinių, kurių iš viso yra apie 1,2 mln., metano dujų rasta dar iki teritorijoje pradedant išgauti skalūnų dujas.
„Įvairūs nelaimingų atsitikimų buvo dėl to, kad žmonės nepasirūpindavo pakankamu metano dujų išvėdinimu“, – sakė T.Murphy.
40 proc. Pensilvanijos gręžinių iki dujų gavybos pradžios jau kėlė pavojų gyventojams dėl esančių bakterijų ir kitų priežasčių.
Lietuva nėra JAV
Parlamentaras Kęstutis Daukšys po susitikimo sakė, kad reikia būtinai išsiaiškinti, kokius skalūnų dujų išteklius turi Lietuva, tačiau, ar reikia juos išgauti, teks spręsti jau atlikus žvalgybą.
„Lietuva neturi ir tokių įstatymų, kokius turi JAV. Be abejonės, ekologinis klausimas bus labai svarbus. (...) Aš toliau galvoju, kaip atrodys tas kraštas. Jeigu kas dvi kvadratines mylias bus po gręžinį, dar keliai, tai gali būti labai tankiai apgyvendintas kraštas, bet ne žmonėmis, o gręžiniais“, – sakė K.Daukšys.
Linui Balsiui nerimą kelia galimas metano nuotekis. Kornelio universiteto tyrimas esą rodo, kad maždaug 7 proc. gręžinių yra nepatikimi.
„Tai yra technologiniai pažeidimai, kur metano dujos kyla į viršų nesuvaldomai“, – sakė L.Balsys.
Vadinasi, JAV nesaugių gręžinių gali būti maždaug 10 tūkst. Skaičius esąs neraminantis ir Lietuva negali sau leisti, kad brangus turtas, tai yra, vanduo, būtų užterštas metanu.
