Sausio 17-23 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 19 proc. ir siekė 139,5 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje elektra buvo pigesnė – 138,7 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę toliau stipriai pučiant vėjui bei 1 proc. sumažėjus suvartojimui elektros kaina Lietuvoje krito. Šalyje vėjo jėgainės sugeneravo 35 proc. daugiau nei sausio antrą savaitę ir jų gamyba sudarė net 46 proc. Lietuvos vietinės generacijos. Iš viso vėjo jėgainės pagamino apie 48GWh, paskutinį kartą vėjo elektrinės tiek generavo spalio viduryje. Stiprus vėjas sausio viduryje vyravo ir Švedijoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi importavome apie 30 proc. suvartotos elektros energijos. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių šiluminių elektrinių generacijos mažėjimą Baltijos šalyse: Estijoje šiluminės elektrinės pagamino 15 proc. mažiau elektros, Lietuvoje - 40 proc., o Latvijoje – net 50 procentų“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje mažėjo 1 proc. ir siekė 278 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje didėjo 2 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 104 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 46 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc., hidroelektrinės – 22 proc., o kitos elektrinės – 13 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo vėjo jėgainės, kurių gamybos rodikliai išaugo 35 proc. Tuo tarpu šiluminės elektrinės gamino 40 proc. mažiau, hidroelektrinių gamyba išliko panaši, o kitų elektrinių gamyba augo 18 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 6 proc., iki 241 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 20 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 43 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 33 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 4 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos taip pat mažėjo 21 proc., iki 46 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 1 proc. eksportuota į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 57 proc. Lenkijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 89 proc. Lietuvos kryptimi.
