Verslas už elektros energiją taip pat mažiausiai mokėjo Lietuvoje, kur elektra kainavo 8,8 ct/kWh. Ši suma yra net 40,1 proc. mažesnė lyginant su Latvija (14,7 ct/kWh) ir 21,4 proc. mažesnė nei Estijoje, kur elektros energijos kaina siekia 11,2 ct/kWh. Tokius duomenis pateikia NLEA 2017 m. antro pusmečio Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalgoje.
Elektros energijos kainos mažėjimą lėmė mažesni skirstymo ir perdavimo kaštai, kuriuos sąlygojo vis efektyvesnė įmonių veikla. Tarptautinės jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ sukūrė galimybes importuoti daugiau pigios elektros energijos iš Šiaurės šalių ir sumažino kainų skirtumus regione. Dėl šių priežasčių Lietuva ir toliau išlieka mažos elektros energijos kainos vartotojams lyderė ES šalyse.
Lyginant gamtinių dujų kainas, šių metų antrą pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvoje gyventojams siekė 39,7 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh), kai tuo tarpu Latvijoje gamtinės dujos kainavo 39,5 Eur/MWh, o Estijoje net 51,2 Eur/MWh. Pirmos grupės buitiniams vartotojams (suvartojantiems iki 500 m3 gamtinių dujų) nuo 2012 m. nuosekliai mažėjusi kaina 2017 m. antrą pusmetį nežymiai padidėjo (nuo 67,7 Eur/MWh iki 71,2 Eur/MWh). Komercijos segmente galutinės gamtinių dujų kainos didėjo visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje šis pokytis buvo mažiausias. 2017 m. antrą pusmetį didieji gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje už jas mokėjo 28,9 Eur/MWh, Latvijoje kaina siekė 26,4 Eur/MWh, o Estijoje – 27,8 Eur/MWh.
Vertinant energijos kainų dinamiką ir Europos Sąjungos statistikos agentūros (Eurostatas) duomenis, toliau didėja mažiausios elektros energijos kainos Lietuvos gyventojams atotrūkis nuo kitų Baltijos šalių. 2017 m. pirmą pusmetį elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, palyginus su 2016 m. antru pusmečiu, daugiausiai atpigo Lietuvoje – 4,7 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šalyse. Latvijoje elektros energijos kaina gyventojams per atitinkamą laikotarpį pigo 2,3 proc., o Estijoje sumažėjo 2,5 proc. 2017 m. pirmą pusmetį Lietuva užima antrą vietą (2016 m. antrą pusmetį buvo trečioje vietoje) tarp ES šalių pagal mažiausią elektros energijos kainą buitiniams vartotojams ir šiame kainų segmente ją lenkia tik Bulgarija. Panaši situacija ir verslo segmente – 2017 m. pirmą pusmetį Lietuva iš 12 pozicijos pakilo į 10 vietą. Skaičiuojama, kad Lietuvos verslas už elektros energiją mokėjo ketvirtadaliu mažiau nei vidutinė kaina ES.
Gamtinių dujų kainos 2012–2017 m. buvo dinamiškos. Pirmos grupės buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina Lietuvoje mažėjo 18 proc., Estijoje – 33 proc., o Latvijoje augo 17 proc. Antros grupės vartotojams (suvartojantiems nuo 500 m3 iki 20 000 m3 gamtinių dujų) Lietuvoje kaina mažėjo 36 proc., kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje didėjo atitinkamai 3 proc. ir 6 proc. Eurostato duomenimis, Lietuva 2017 m. pirmą pusmetį iš 6 vietos pakilo į 5 poziciją pagal mažiausią gamtinių dujų kainą gyventojams tarp ES šalių, kur už gamtines dujas gyventojai mokėjo 37 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES. Komerciniame segmente Lietuva tarp 26 ES šalių užima 13 vietą. Eurostato duomenimis, 2017 m. pirmą pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvos verslui buvo 18 proc. mažesnė nei vidutinė gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams ES.
Apžvalgoje pirmą kartą pateikiama ir informacija apie gyventojų išlaidų dalį elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai. Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų skirta išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai, nuo 2011 m. nuosekliai mažėja ir 2016 m. sudarė 5 proc. nuo visų gyventojų išlaidų. Latvijoje šių išlaidų dalis atitinkamai sudarė 5,2 proc., Estijoje – 4 proc. nuo visų gyventojų išlaidų.
