Vien tik per 2014 m. šiam projektui buvo išleisti 135 mlrd. rublių.
Dar lapkričio 26 d. Rusijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas teigė, kad yra tikėtina, jog „Pietų srauto“ statyba bus sustabdyta artimiausiu metu.
Be to, ministro teigimu, jeigu šio „Gazprom“ projekto įgyvendinimą blokuotų Europos Komisija, atsirastų didelė rizika, kad būtų pažeista garantija dėl dujų tiekimo ES.
Planuota, kad „Pietų srauto“ dujotiekio galia turėjo sudaryti 63 mlrd. kubinių metrų. Dujotiekis turėjo eiti Juodosios jūros dugnu ir pasiekti Pietų ir Vidurio Europos šalis. Buvo skelbta, kad dujų tiekimas „Pietų srautu“ bus pradėtas 2015 m. pabaigoje.
Dujotiekis turėjo kirsti Bulgarijos, Serbijos, Vengrijos, Austrijos, Italijos ir Slovėnijos teritorijas. Taip pat apie norą prisijungti prie „Pietų srauto“ buvo pareiškusi ir Makedonija.
Žinia apie tai, kad Rusija atsisakė šio dujotiekio tiesimo, Vakaruose buvo sutikta skirtingai. Laikraščio „The New York Times“ apžvalgininkai tokį V.Putino pareiškimą pavadino diplomatiniu Rusijos prezidento fiasko.
Tuo tarpu dienraščio „The Times“ žurnalistai, priešingai, pareiškė, kad pirmadienį Kremlius paskelbė dujų karą Europai ir priminė, kad Rusija, pasitelkdama energetinius svertus, nori nubausti senąjį žemyną dėl pastarojo paramos Ukrainai.
Tuo tarpu laikraštis „The Financial Times“ spėja, kad Rusija buvo priversta atsisakyti „Pietų srauto“ statybos dėl to, kad „Gazprom“ nepavyko gauti būtinų kreditų užsienio rinkose dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų.
Paaiškėjo, kad vietoje „Pietų srauto“ dujotiekio „Gazprom“ planuoja padidinti dujų tiekimą Turkijai, kuri galėtų tapti didžiausia tarpininke pardavinėjant rusiškas dujas. Be to, V.Putinas tikino, kad bus padidinti kito „Gazprom“ dujotiekio – „Žydrasis srautas“ , einančio per Turkijos teritoriją, pajėgumai, o Turkijos pasienyje su Graikija bus sukurtas dujų paskirstymo centras.
Vis dėlto, tokie planai gali nepateisinti Rusijos dedamų vilčių, nes Turkija yra laikoma itin problemiška vartotoja.
„The Financial Times“ spėja, kad Rusija buvo priversta atsisakyti „Pietų srauto“ statybos dėl to, kad „Gazprom“ nepavyko gauti būtinų kreditų užsienio rinkose dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų.
Europos šalių bankai dėl to atsisakė Kremliaus kontroliuojam gamtinių dujų koncernui suteikti 14 mlrd. eurų vertės paskolą.
