Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario 12 dieną nepriėmė asociacijos skundo dėl jėgainės statybų stabdymo. Asociacija teigia siekianti apginti aplink jėgainę gyvenančios bendruomenės viešąjį interesą, tačiau teismas nusprendė, jog asociacija to negali daryti.
Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, jog teismo nuomone, asociacija neturi galimybių ginti aplink jėgainę gyvenančių žmonių interesų.
„Jie teigė, jog atstovauja vietos bendruomenei šalia planuojamos užstatyti teritorijos ir gina jų viešąjį interesą. Teismas kiekvienu atveju patikrina, ar tas, kuris kreipiasi, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Teismas, išanalizavęs jų skundą, mato, kad iš asociacijos įstatų negalima spręsti, ar pareiškėja užsiima viešojo intereso gynimu. Tuo labiau Vilniuje, nes ji vykdo veiklą Kaune“, – tvirtino S.Jacinevičienė-Baltaduonė.
Jos teigimu, teismas nerado duomenų, kad aplink būsimą jėgainę gyvenantys žmonės būtų asociacijos nariai.
Su asociacijos pirmininku Šarūnu Navickiu BNS susisiekti nepavyko.
Teismo sprendimas per 7 dienas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai anksčiau priešinosi ir kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas 2016 metų rudenį BNS teigė, jog maždaug 150 tūkst. Vilniaus gyventojų prieštarauja jėgainės statyboms. Į Seimą Lazdynų rinkimų apygardoje kandidatavęs politikas sakė, kad rajono gyventojai labiausiai bijo smarvės, užterštumo, rizikos susirgti dėl nuodingų dujų, be to, sunyks kraštovaizdis ir nuvertės jų turtas.
Pilietinių iniciatyvų asociacija 2008 metais teisme ginčijosi su Kauno savivaldybė, kuri atsiėmė leidimą asociacijai Laisvės alėjoje simboliškai „laidoti“ Kauno ateitį.
Šios savaitės pradžioje „Lietuvos energija“ pradėjo statyti atliekas ir biokurą deginsiančią jėgainę. Ją tikimasi baigti iki kitų metų pabaigos.
Skaičiuojama, kad pastačius jėgainę vilniečiai už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau, be to, jie kasmet sutaupytų iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai, o jos pagamintos šilumos kaina būtų apie 19–20 eurų už megavatvalandę (MWh), arba 35 proc. mažesnė nei 2016 metais (apie 30 eurų už MWh).
Jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, dėl kurių CO2 išmetimai sumažėtų apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.
