Gegužės 8–14 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 4 procentais nuo 78 Eur / MWh iki 82 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, tačiau Estijoje elektra pigo 14 proc. ir praėjusią savaitę jos kaina siekė 67 Eur / MWh.
„Visą praėjusią savaitę galėjome džiaugtis giedru dangumi, o savaitės pabaigoje ir itin šiltais orais – oro temperatūra savaitgalį siekė net 24 °C. Natūralu, kad tokią saulėtą savaitę stipriai išaugo saulės generacija, ji augo beveik trečdaliu ir per savaitę pasiekė apie 18 GWh. Šio kiekio užteko, kad saulės jėgainės savo generacijos kiekiu aplenktų vėjo elektrinės, kurios pastaruoju metu gamindavo didžiausią elektros kiekį Lietuvoje. Pastarąją savaitę dėl aukšto atmosferos slėgio Lietuvoje nebuvo vėjuota ir vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 28 procentais“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, Baltijos šalių regione svarbus pokytis buvo dėl atliekamų remonto darbų sumažintas Estiją ir Latviją jungiančių linijų pralaidumas. „Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios Latviją ir Lietuvą pasiekė mažesni importo srautai iš Suomijos ir rinkos kainos išsiskyrė“, – sako L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 procentu nuo 184 GWh iki 182 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 procentus šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 59 GWh elektros energijos – 10 procentų mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 65 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų generacija augo 32 procentais nuo 14 GWh iki 18 GWh. Vėjo jėgainių generacija mažėjo 38 proc. nuo 24 GWh iki 15 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 7 GWh – 28 procentais mažiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 10 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 6 procentais nuo 16 GWh iki 15 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 26 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 25 procentus, šiluminės elektrinės – 12 procentų, saulės elektrinės – 31 procentą, o kitos elektrinės – 5 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 procentų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 1 procentu, nuo 176 GWh iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40 procentai iš Latvijos, o likęs 1 procentas buvo importuotas per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 16 procentų nuo 50 GWh iki 42 GWh. 100 procentų eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 72 procentus Lenkijos kryptimi ir 3 procentus Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 procentų Švedijos kryptimi ir 89 procentas Lietuvos kryptimi.
