Penktadienį į Baltijos jūrą su 50 kilometrų kabelio rite išplaukė laivas „Topaz Installer“. Darbus Lietuvos teritoriniuose vandenyse jis pradėjo nutolęs per 600 metrų nuo Kuršių Nerijos krantų ties Alksnyne ir jau nutiesė 25 kilometrus „Nordbalt“ kabelio.
„Penktadienį buvo istorinis įvykis tiek Lietuvos energetikai, tiek visai šaliai, – 15min.lt sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. – Kabelio galia yra 700 MW. Vaizdžiai kalbant, tai yra trečdalis Lietuvos elektros poreikio žiemą, o vasaros laikotarpiu netgi visą Lietuvos elektros poreikį galėtų padengti.“
Kabelio tiesimui kelias buvo paruoštas dar praėjusių metų rudenį: po Kuršių mariomis ir Baltijos jūros pakrantėje įmontuoti du vamzdžiai, per kuriuos į jūrą traukiami du elektros kabeliai.
„Narai leidosi į vandenį, rado jūroje gulinčius vamzdžius, kuriuos jūra jau smėliu buvo užnešusi, išvalė, paprastai kalbant, įkišo trolą, prie jo pririšo kabelį, esantį laive, ir traukė. Kam yra tekę vestis internetą, tai naujos statybos bute būna palikti tokie vamzdeliai. Kai ateina interneto tiekėjas, jis įkiša tokį troselį, pririša laidą ir ištraukia. Čia, aišku, daug didesni vamzdžiai, nes ir pats kabelis yra storas, bet principas yra panašus“, – pasakojo „Litgrid“ valdovas.
„Įprastai kintamos srovės tinkle, kurį visa Lietuva naudoja, yra trys kabeliai. Tai yra vadinamos trys fazės. O čia yra nuolatinės srovės kabelis. Paprastai kalbant, pliusas ir minusas. Nuolatinę srovę galite sutikti baterijomis valdomuose įrenginiuose, kur yra pliusas ir minusas. Tai taip ir šitame kabelyje“, – apie elektros kabelį pasakojo D.Virbickas.
Kiekvieno kabelio ilgis – 400 kilometrų, dar po 50 kilometrų elektros kabelio bus nutiesta sausumoje.
Kabelis – sunkus (metras sveria 30 kilogramų), todėl per vieną kartą pakloti jo nepavyks. Iš viso planuojami 7 laivų reisai į jūrą. Pirmasis į jūrą išplaukė laivas, galintis plukdyti 50 kilometrų kabelio, tačiau gilyn į jūrą jau plauks kitas, 100 kilometų kabelio plukdysiantis laivas.
Taip atrodo Baltijos dugne klojamas elektros kelias. Vien šis pavyzdys, kurį rankose laiko D.Virbickas, sveria apie 10 kilogramų:
Kabeliui vandenyje sujungti bus naudojamos specialios movos – ant nuleisto į dugną kabelio galo sumontuojamas prikabinimo įrenginys, atplaukus kitam laivui, kabelis pakeliamas ant denio ir ten prijungiamas prie kitos dalies, o laive esančiame specialiame konteineryje daroma mova.
„Yra specialios movos, mums, kaip Lietuvos energetikams, tai bus unikalu, tokių įrenginių Lietuvoje iki šiol nėra buvę, tai yra suprojektuota, įrengta ir išbandyta ABB laboratorijose. Jeigu aiškinant buitiškai, tai turbūt teko naudotis lauko prailgintuvu – jo kištukas būna su apsauga. Tai aš labai paprastai pasakau, jis yra sudėtingesnis, bet principas yra toks – tai turi būti saugu, atsparu vandeniui, kitiems atmosferiniams poveikiams, bet kokiems minimaliems fiziniams pažeidimams, kurie natūraliai atsitinka jūroje, pavyzdžiui, dėl bangavimo“, – aiškino D.Virbickas.
Kabelis nėra Baltijos dugne klojamas tiesiai. Renkantis jo maršrutą, jūros dugnas buvo kruopščiai išžvalgytas, siekiant, kad kabelis nebūtų paklotas, pavyzdžiui, netoli senų sprogmenų, kurių jūroje neretai randama.
„Nėra taip, kad kabelis kaip tiesė uždėjus liniuotę ant žemėlapio ir eina. Jis ir pavingiuoja. Nėra tų vingių labai didelių, pavadinčiau tai vingiavimu tarp pirmos ir antros juostos kelyje. Bet buvo atliktas tyrimas, kur kilo įtarimų, buvo išsiaiškinta ir pagal dabartinę turimą informaciją dabartinė trasa yra saugi ir paruošta tiesti kabeliui“, – sakė D.Virbickas.
Baltijos jūros gylis maršruto pasirinkimui įtakos neturėjo – jūra yra negili, todėl joje net nėra tokių vietų, kurios būtų per gilios kabelio tiesimui. Kabelį tiesia tarptautinė kompanija ABB – ji samdo reikalingus laivus, profesionalus. Laivus, tiesiančius „NordBalt“, rezervuotis reikėjo prieš kelerius metus, nes jų nėra daug, ir jie turi daug užsakymų – yra užsiėmę vėjo jėgainių jūroje statyba.
Kurs įmonę
Prieš mėnesį Klaipėdoje prasidėjo ir kitas svarbus „Nordbalt“ jungties statybų etapas – pradėtas statyti nuolatinės srovės intarpas.
„Jis reikalingas tam, kad nuolatinė įtampa būtų paversta į kintamą. Kitaip tariant, ateina kintama srovė iš Klaipėdos, ji verčiama nuolatine, keliauja jūra ir Švedijoje vėl keičiama į kintamą, kad ji būtų tinkama naudoti vartotojams“, – sakė D.Virbickas.
Pasak jo, tai yra Baltijos valstybėse dar nematytas įrenginys – panašų turi tik estai. Tiesa, jis yra dvigubai mažesnis nei statomas Klaipėdoje.
„Litgrid“ dabar suka galvą, kaip reikės be rangovo prižiūrėti nuolatinės srovės intarpą Klaipėdoje ir visą jungtį.
Kitų operatorių patirtis, kurią išanalizavome, sako, kad, kai užsakovas visiškai nesupranta, ką jam siūlo ir ko jam prašyti, tada kenčia arba kokybė, arba kaina yra neadekvati, – sakė D.Virbickas.
„Kaip ir automobilio neužtenka tik nusipirkti – reikia jam ir tepalus keisti, ir padangas. Ir tą daryti reikia laiku, nes, jeigu to nedarysi, jis nustos važiuoti. Tai šitam tikslui nuspręsta įkurti „Litgrid“ dukterinę įmonę, kuri būtų valdoma kaip vidinis padalinys ir kuri būtų kompetencijų ir kaštų centras, valdant nuolatinės srovės jungtis – Klaipėdoje „NordBalt“ ir Alytuje „Litpolink“, – pasakojo D.Virbickas.
Šiuo metu, pasak jo, yra formuojama inžinierių profesionalų komanda: „Tie žmonės bus apmokomi ir jie bus atsakingi, kad tie srovės intarpai būtų eksploatuojami tinkamai, laiku, efektyviausiu būdu, užtikrinant geriausią kokybę.
Galima būtų pasirinkti dar tokį metodą, kad nieko aš čia nesuprantu – rangove, padaryk, kad veiktų. Kitų operatorių patirtis, kurią išanalizavome, sako, kad, kai užsakovas visiškai nesupranta, ką jam siūlo ir ko jam prašyti, tada kenčia arba kokybė, arba kaina yra neadekvati. Tai dabar bus kompetentingi žmonės, kurie supras, kodėl būtent tą reikia daryti ir tiek kainuoja.“
Jis tikino, kad „Norbalt“ jungtis bus baigta laiku ir jau 2016 metų pirmosiomis sausio dienomis pasiūlys rinkai elektros iš Švedijos.
„Nuoširdžiai tikiu, kad taip ir bus, kad jokie Merfio dėsniai čia nepakiš kojos. Žinoma, žinodamas, kur paslysi, visą laiką pasidėtum pagalvę“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Elektra gali tik pigti
Šiaurės šalių elektros biržai kol kas Lietuva priklauso tik formaliai. Pastačius „NordBalt“ jungtį, Lietuva taps „Nord Pool Spot“ dalimi. Tai reiškia, kad nuo 2016 metų Lietuvoje elektros kainos bus tokios, kaip ir visoje Skandinavijoje. Tikėtina, kad mažesnės.
„Jeigu skaičiuotume 2013 metų kainomis, tai Lietuvos vartotojai iškart pajustų vienu centu pigesnę elektrą didmeninėje elektros rinkoje. Tai reiškia, kad pavyktų sutaupyti 100 mln. Lt per metus. Tai tokiam vartotojui kaip „Orlen Lietuva“ sąskaita galėtų būti ir 4 mln. Lt per metus mažesnė“, – sakė D.Virbickas.
Lietuvoje elektros kainos yra didžiausios Baltijos valstybėse ir net didesnės nei Švedijoje, todėl pasak jo, galimybė, kad jos dar kils, yra praktiškai neįmanoma.
Lietuvai priklausant Skandinavijos elektros rinkai, vietiniai elektros gamintojai konkuruos ne tik tarpusavyje, bet ir su Šiaurės šalių elektros gamintojais, kurie yra konkurencingesni.
„Jie ir šiandien nėra konkurencingi, deja. Ir mūsų situacija yra tokia, kad importas yra daug konkurencingesnis. Tiek importas iš Šiaurės, tiek iš Rytų. Pasižiūrėjus trečią ketvirtį, kai buvo žiemos sezonas ir dirbo šiluminės elektrinės, jos gaudavo VIAP kaip kompensaciją už kainų skirtumą dėl to, kad savikaina yra didesnė, netgi ir tada importas sudarė apie 70 proc. tai ir importas yra pigesnis šiandien“, – sakė D.Virbickas.
Jeigu ten kaina bus žema, mes irgi galime tikėtis žemesnių kainų. Jeigu ten kaina kils, mes irgi seksime paskui, – sakė D.Virbickas.
Lietuvos elektros gamintojams teks konkuruoti su maždaug 320 Skandinavijos elektros gamintojų. Ir Lietuva, būdama nedidelė elektros vartotoja ir gamintoja, elektros kainų nediktuos.
„Švedija, pavyzdžiui, apie 10 kartų daugiau elektros per metus suvartoja nei Lietuva. Lenkija – 14 kartų daugiau. Tas kabelis reikš, kad mūsų rinka taps priklausoma nuo Švedijos, Norvegijos, Suomijos, visos Skandinavijos situacijos. Jeigu ten kaina bus žema, mes irgi galime tikėtis žemesnių kainų. Jeigu ten kaina kils, mes irgi seksime paskui. Mes tiesiog esame per maži, kad pakeistume situaciją. Visoje „Nord Pool Spot“ biržoje, kurios dalis esame, Lietuvos poreikis sudaro 2-3 proc. visos apyvartos elektros. Madas diktuos ta visa didelė birža“, – sakė D.Virbickas.
