Kaip trečiadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, kainų šoko suvaldymui planuojama nupjauti kainų kilimo piką, kad jis būtų išdėstytas per artėjančius 5 metus. Taip pat siūloma pusmečiui pratęsti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą bei išplėsti šildymo kompensacijas gaunančių žmonių ratą. Dėl šių priemonių dar turės apsispręsti Seimas.
Įgyvendinus sprendimus, pasak D.Kreivio, elektros tiekėjo dar nepasirinkusiems asmenims nuo sausio elektros kainos turėtų didėti ne daugiau kaip 21 proc., o dujų kaina virykles turintiems vartotojams, – vietoj 50 proc. ne daugiau kaip 20 proc. Tuo metu dujų, skirtų būsto šildymui, kaina vietoj 80 proc. didės ne daugiau kaip 30 procentų.
15min pasidomėjo, kaip į pristatytus planus reaguoja ekspertai bei rinkos dalyviai, kuriuos tiesiogiai palies aptartos priemonės.
„Labai blogas precedentas“
Valdančiųjų planus ekspertai vertina kaip stokojančius ne tik logikos, bet ir aiškumo. Energetinių tyrimų instituto direktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pripažino, kad kol kas yra labai daug nežinomųjų ir klaustukų, tad reikėtų sulaukti oficialaus sprendimo ir detalesnių sąlygų.
„Mano galva, tai labai blogas precedentas, kad Vyriausybė keičia savo planus ir gerokai anksčiau numatyto grafiko. Tai tikrai nepadeda stiprinti pasitikėjimo, jog Vyriausybė laikosi savo įsipareigojimų. Taip pat sukelia tik daugiau nežinios, nes tie vartotojai, kurie racionaliai net ir kintančiose sąlygose bando pasirinkti tiekėją ir tarifus, tampa kvailio vietoje“, – 15min sakė T.Janeliūnas.
Jo teigimu, atrodo, kad Vyriausybė bet kada gali pakeisti numatytą grafiką bei sąlygas, todėl vartotojams bandymas racionaliai vertinti savo galimybes tampa beprasmiškas.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas antrino T.Janeliūnui.
„Sunku prognozuoti, ką duos tiekėjo pasirinkimo atidėjimas. Jeigu kainos po pusmečio sumažės, tai duos rezultatą, bet jei kainos nepasikeis, rezultatas kaip ir nebus pasiektas. Kiek tai yra teisinga tų žmonių, kurie jau pasirinko tiekėjus atžvilgiu, sunku pasakyti, bet nuoseklumo Vyriausybės veiksmuose šiuo atžvilgiu trūksta”, – sutiko A.Sekmokas.
„Čia panaši istorija kaip su skiepais: tie, kurie pasiskiepijo savanoriškai ir atsakingai, nieko, išskyrus galimybių pasą, negauna, o tiems, kurie nepasiskiepijo, kai kurie politikai siūlo duoti po 100 eurų“, – įvertino R.Staselis.
Tuo metu energetikos ekspertas Rytas Staselis, komentuodamas planus, pateikė paralelę su skiepijimosi nuo koronaviruso situacija.
„Čia panaši istorija kaip su skiepais: tie, kurie pasiskiepijo savanoriškai ir atsakingai, nieko, išskyrus galimybių pasą, negauna, o tiems, kurie nepasiskiepijo, kai kurie politikai siūlo duoti po 100 eurų. Akivaizdu, kad tai neteisinga“, – kalbėdamas su 15min įvertino R.Staselis.
Kas, jei dujų kainos nekris?
Siūlymas išdėlioti kainų augimą per 5 metus ekonomistų taip pat nesužavėjo. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad Vyriausybė pasidavė opozicijos spaudimui ir visuomenėje vyraujančiai įtampai nutardama pamaloninti gyventojus sprendimu, kuris, pasak jo, „ateityje privirs daug košės.“
Elektros kainų šokų, anot ekonomisto, yra buvę ir anksčiau – viena iš priežasčių, kodėl elektra brangsta, yra nepalankios oro sąlygos – sausa ir vėjuota vasara, o šios tendencijos panašios visur.
„Skandinavijoje elektros kainos priimamos kaip natūralus dalykas – yra rinka ir rinkos kainos. Pakilo, po pusmečio galbūt vėjas papūs, kainos nukris ir tiek žinių. Jokios panikos nedaro”, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Visgi dėl gamtinių dujų kainų – nežinomųjų daugiau. Kadangi Europoje vyrauja dujų krizė ir jų paklausa išlieka didelė, realybė dėl dujų kainų, pasak Ž.Maurico, gali būti negailestinga.
„Jeigu mes nukerpame augimo piką ir jį išskaidome per artimiausius 5 metus, įsivaizduokime, kad per šį laikotarpį dujų kainos išlieka aukštos, netgi aukštesnės negu dabar. Tai kas tada? Tada kainos dar labiau kils ateityje, nei kad kiltų, jei būtų nesiimta šių veiksmų“, – įspėjo ekonomistas.
Pašnekovas valdančiųjų planus įvertino kaip „žaidimą su ugnimi ir bandymą nuspėti tai, kas iš esmės yra sunkiai nuspėjama“.
Įsivaizduokime, kad per šį laikotarpį dujų kainos išlieka aukštos, netgi aukštesnės negu dabar. Tai kas tada?
„Kitas dalykas – bendra sąskaita, kurią sumokės vartotojai, bus didesnė, nes nemokamų pietų nebūna“, – mano Ž.Mauricas.
Jo teigimu, šiam procesui reikės biurokratinio aparato, tikėtina, kad gali prasidėti ir teisminiai procesai.
„Vieni vartotojai, tarkime dabar pradės vartoti dujas, o po trejų metų jiems bus pasakyta, kad tu dabar turi mokėti didesnę kainą, nes prieš trejus metai gavai nuolaidą. Jis sakys: aš tai negavau nuolaidos, kodėl aš turiu mokėti? Tai yra derlinga dirva ir populizmui, ir biurokratinių procesų klestėjimui“, – kritikos Vyriausybės siūlymams negailėjo pašnekovas.
Jis taip pat neigiamai vertino tai, jog šiais sprendimais visuomenei tarsi siunčiamas signalas – naudokite gamtines dujas, kai Europos Sąjunga yra iškėlusi ambicingus planus apskritai atsisakyti iškastinio kuro. Pasak Ž.Maurico, panašu, kad einama Pietų Europos šalių – Italijos, Ispanijos – pramintu keliu, kurios irgi ėmėsi priemonių, kad vartotojai išvengtų aukštų sąskaitų.
Tuo metu T.Janeliūnas kainų išdėstymą per 5 metus vadino savotiška paskola ir abejojo, ar tai aktualu visiems gyventojams.
„Jeigu yra tikslas apsaugoti pažeidžiamesnes visuomenės grupes, būtų galima galbūt peržiūrėti sąlygas, kurios labai tikslingai yra nukreiptos apsaugoti būtent žmones, kurie labiausiai nukenčia nuo tokio staigaus energetinių resursų kainų pakilimo. Galbūt daliai visuomenės tai nėra didelė problema ir jie gali tai priimti be jokio tarpinio išdėliojimo. Atidėjimas į ateitį galbūt nėra tiek svarbus visai visuomenei“, – mano T.Janeliūnas.
Tačiau A.Sekmokas suabejojo, ar skirstyti gyventojus šiuo atveju būtų teisinga, tačiau priemonę vadino „sąlygine“, nes už augimą vis tiek teks susimokėti. Efektyvesnis sprendimas, anot buvusio energetikos ministro, būtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo sumažinimas tam tikram laikui.
Ž.Mauricas dar pastebėjo, kad aukštų šildymo kainų problema naują šildymo sezoną bus aktuali tik Vilniuje, o kituose miestuose augimas bus arba nežymus, arba paaiškinamas.
„Vilniuje yra problema, nes Vilnius neperėjo prie biokuro. Sprendimas yra labai keistas, nes išeis taip, kad likusi Lietuva netiesiogiai parems Vilnių, nes jis nesusitvarkė savo šildymo sistemų laiku“, – stebėjosi pašnekovas.
„Elektrum Lietuva”: liūdinantis populistinis sprendimas
Kaip į siūlymus reaguoja rinkos dalyviai? Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga valdančiųjų idėjoms negailėjo kritikos.
„Mums, tiekėjams, kyla krūva klausimų: visiškai neaišku, kas amortizuos tas sumažintas kainas, nuo kokios bazės skaičiuojamas pikas, ar kalbama apie didmeninę rinką, ar apie mažmeninę, pagaliau kiek tai kainuos valstybei, t. y. mums visiems – tai yra išties liūdinantys populistiniai sprendimai, kuriais siekiama ne spręsti problemą, o tik atitolinti jos sprendimą”, – komentare 15min sakė M.Giga.
Jis atkreipė dėmesį, kad elektros tiekimo rinkos liberalizavimas jau gerokai įsibėgėjęs, 256 tūkst. antrojo etapo gyventojų jau pasirašė sutartis su nepriklausomais tiekėjais.
Pasak jo, piliečiai, tarp jų ir jau esantys laisvoje elektros rinkoje, turės padengti šių subsidijų kaštus. Be to, M.Gigos teigimu, skirstomųjų tinklų operatoriui lėšos infrastruktūrai taip pat yra gyvybiškai būtinos tam, kad nepalankių orų metu ne tūkstančiais, o bent šimtais skaičiuotume be elektros likusius namų ūkius.
„Ar teisinga valstybei užmesti dvigubą naštą tiems 30 proc. elektros vartotojų, kurie jau yra laisvoje rinkoje, ir tikėtis, kad jie atlaikys ne tik savo, bet ir likusių 70 proc. iššūkius? Galbūt, jei per šią savaitę iš esmės pasikeitė iki šiol galioję lygiateisiškumo principai”, – nusivylimo neslėpė M.Giga.
Jis pateikė pavyzdį, kad Latvijoje ir Estijoje, kur veikia „Elektrum“, valstybės lygmeniu „pjauti kainų piko“ neplanuojama.
Kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna anksčiau pranešime sakė, kad rinkos liberalizacijos terminų pratęsimas negali išspręsti energijos kainų biržoje problemos.
„Termino nukėlimas ir daliai vartotojų paliekama galimybė likti visuomeniniame tiekime reiškia reguliuojamos kainos pratęsimą, kas sąlygos skirtumo sumokėjimą vėlesniame laikotarpyje padidinus reguliuojamą kainos dalį. Pavyzdžiui, jei kaina elektros biržoje siekia 100 eurų už megavatvalandę (MWh), o reguliuojant rinką parduodame už 50 eurų už MWh, susidaro 50 eurų nuostolis, kuris perkeliamas į vėlesnį laikotarpį”, – aiškino V.Koryzna.
Įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ antrino V.Koryznai, nurodydama, kad kainų augimą lemia ne rinkos liberalizacija, o energijos išteklių rinkose išaugusios kainos, tačiau sprendimą vertino kaip papildomo termino suteikimą tam, kad klientai galėtų geriau įvertinti situaciją, tiekėjų pasiūlymus bei apsisprendę atlikti savo pasirinkimus.
„Iki antrojo liberalizavimo etapo pabaigos liko 2,5 mėnesio, o nepasirinkusių nepriklausomą tiekėją dar yra apie du trečdaliai į šį etapą patenkančių klientų“, – teigė ESO.
Pasak įmonės, esant dideliam klientų srautui formuotųsi spaudimas visų rinkoje veikiančių nepriklausomų tiekėjų klientų aptarnavimo kanalams. Todėl tikimasi, kad pasirinkimo etapo pratęsimas leis tolygiai išskaidyti šį klientų srautą.
Įmonių pozicijos dėl galimų energijos išteklių kainų tendencijų išsiskyrė. „Ignitis“ prognozavo, kad kainų augimas yra laikinas, tad Vyriausybės siūlymai turėtų prisidėti stabilizuojant kainas vartotojams.
„Tiek elektros, tiek ir dujų kainos tarptautinėse rinkose, kur šiuos išteklius perka ir Lietuvos įmonės, yra išaugusios kelis kartus. Manome, kad esant tokiai sudėtingai situacijai, įmonė turi prisidėti ieškant būdų, kaip amortizuoti kainų augimą“, – teigė „Ignitis.“
Tačiau „Enefit“ vadovas anksčiau komentavo, kad niekas negali garantuoti, kaip ateityje keisis energijos kainos.
„Prognozės rodo, kad aukštos elektros kainos išliks ir toliau, kol dujų tiekimo ir taršos leidimų kainos darys įtaką elektros kainai. Kadangi mes, kaip valstybė, taip pat esame priklausomi nuo išorinių veiksnių, šiuo atveju, importuojamų dujų kainos, išeitimi taps žalioji energetika. Transformacija į žaliąja energetika turi būti spartesnė visomis prasmėmis – tiek į didelių energijos gamybos parkų vystymą, tiek privačiai“, – teigė „Enefit“ vadovas.
