Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2023 01 24 /10:39

Planuojama demontuoti pirmą užtvanką su elektrine: ar tai ženklas visai Lietuvos mažajai hidroenergetikai?

Lietuvai pralaužus ledus ir per pastaruosius kelerius metus demontavus dvi šalies užtvankas, ateina eilė ir hidroelektrinėms. Tarp 20 didžiausią žalą žuvų migracijai darančių užtvankų net 16 turi hidroelektrines. Metų pabaigoje pranešta, kad pasirašytas projektas ir dėl Vilniaus Grigiškių užtvankos bei hidroelektrinės išpirkimo ir natūralios tėkmės atstatymo. Tokiu atveju elektros ji jau nebegamins, sako savininkai, tačiau ką ši pirmoji kregždė reiškia mažajai šalies hidroenergetikai?
Grigiškių užtvanka
Grigiškių užtvanka / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Lietuvoje prieš keletą metų pradėjus kalbėti apie būtinybę demontuoti dalį užtvankų, kurios neatlieka savo funkcijos, yra bešeimininkės, prastos būklės ir dar trukdo žuvų migracijai, 2020 m. už 15 tūkst. eurų buvo išardyta pirmoji simbolinė kliūtis ties Bražuolės upe.

Netrukus griovimo darbai prasidėjo ir pasibaigė Salantų regioniniame parke. Administraciniai darbai irgi juda – jau nustatytos labiausiai griovimo ir demontavimo „vertos“ užtvankos.

Kaip rašoma Aplinkos ministerijos užsakytoje studijoje, paskelbtoje pernai rudenį, nustatyta, kad iš 20 užtvankų, darančių didžiausią žalą žuvų ištekliams, prie 16 veikia mažosios hidroelektrinės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos