Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vertybiniais popieriais trečiadienį pradėta prekiauti „Nasdaq“ Vilniaus ir Londono vertybinių popierių biržose. Pasak grupės vadovo Dariaus Maikštėno, IPO metu gauta beveik 0,5 mlrd. eurų suma jau pasiekė bendrovės sąskaitas ir dabar reikės ją sėkmingai panaudoti investicijoms.
– „Ignitis grupės“ žengimas į akcijų rinką ir tokiu mastu iš tiesų yra išskirtinis įvykis. Kaip pats vertinate IPO sėkmę?
– Tai milžiniška sėkmė ir grupei, ir visai Lietuvai, ir regionui, nes pritraukti beveik pusę milijardo eurų akcinio kapitalo – tai yra beprecedentis įvykis. Jei dar įsigilintume į investuotojus, kokio lygio jie yra, tai tikrai didelė sėkmė. Įsivaizduokit, kai matome ateinančius investuotojus į Lietuvą, tai girdime apie šimto, dviejų šimtų milijonų investicijas. Ten akcinio kapitalo gal pusė tiek, kita – skolos kapitalas.
Šiuo atveju, kai į šalį ateina pusė milijardo akcinio kapitalo, pridėkit dar svertą skolos – taigi toks užsienio investicijų kiekis atėjo į Lietuvą per šią dieną.
– Pinigai jau sąskaitose. Kaip jie sustiprins grupę?
– Taip, pinigai sąskaitose. Tai sustiprins kapitalo bazę, ir to užtenka, kad iki 2030 metų mes įgyvendintume savo strategiją. O tai yra – iki keturių gigavatų išvystyti žaliąją gamybą, modernizuoti tinklus, užtikrinti reikiamą kiekį galių lanksčiosios gamybos. Taigi, kad šalis būtų saugi iki ir po elektros tinklų sinchronizacijos.
– Kaip vertinate tai, kad jau pirmąją prekybos sesijos dieną akcijų kaina krito dar žemiau minimalios pjūvio kainos?
– Mes nei prognozavome, nei kreipėme dėmesį. Jokių lūkesčių neturėjau. Reikia atsiskirti nuo to trumpalaikio burbuliavimo – jis yra natūralus. Tad natūralu, kad pirmomis dienomis yra kainų pasvyravimai. Svarbu, kaip vystosi akcijų vertė per metus, dvejus ar trejus. Mūsų atveju turim du strateginius periodus – iki 2023 metų pabaigos ir iki 2030-ųjų. Todėl šiam investiciniam periodui IPO ir buvo padarytas, todėl labai džiaugiamės, kad daug Lietuvos žmonių jame dalyvaus.
– Kaip manote, ar tarp pirkėjų yra nemažai ir rinkos naujokų, kuriuos sudomino tokia galimybė?
– Vienareikšmiškai taip. Nuo tūkstančio pasyvių investuotojų dabar turime septynis tūkstančius investuotojų, ir šis žinomumas sukels dar daugiau žinių visoje rinkoje. Pažiūrėkite, kas įvyko su vietiniais pensijų fondais. Mano asmeniniu vertinimu, virš milijono Lietuvos piliečių, dalyvaujančių antros ir trečios pakopos pensijų kaupime, šiuo metu turi „Ignitis“ akcijų portfelyje.
– „Ignitis grupės“ IPO daliai žmonių su gera atmintimi, ko gero, priminė „Lietuvos telekomo“ akcijų platinimą. Tada irgi tai skatino daryti valstybė, daug kas susigundė galimybe įsigyti įmonės akcijų, tačiau po kurio laiko matėme tik kainos smukimą. Ar nematote paralelių su „Ignitis grupės“ IPO istorija, nors laikmetis ir kitas?
– Buvo visai kita situacija. Sunku būtų detaliai komentuoti. Listingavimas buvo tuo periodu, kai buvo atsispiriama nuo strateginio investuotojo kainos. Kai buvo privatizuojamas „Lietuvos telekomas“. Tada dar rinkos tikėjo, kad tik fiksuoti tinklai turi ateitį.
Atėjo mobilūs operatoriai ir parodė, kad yra kitų alternatyvų. Tad tai turėjo įtakos rinkų vystymuisi. Jei stengiamasi maksimizuoti grąžą pirmąją prekybos dieną, tai nežinia, ar nepakiši kiaulės visai rinkai ilgesniuoju periodu. Tai panašu į tai, kas vyko „Lietuvos telekomo“ atveju.
– Grįžkime prieš šiandienos. „Ignitis grupės“ akcijos išplatintos už apatinės kainos rėžį, kitaip sakant, minimalią kainą. Kodėl, jūsų nuomone, nepavyko pasiekti didesnės kainos ribos?
– Pavyko sėkmingai išplatinti tame kainų rėžyje, kuris ir buvo numatytas. Toje vietoje, kur rėžiai susikerta, kur yra didžiausia paklausa, ten yra išmintinga nustatyti kainą. Mums taip pat buvo svarbu, kad būtų kokybiški investuotojai, kad ilgalaikių investuotojų kiekis būtų dominuojantis. Ir mums tai pavyko – jų yra du trečdaliai.
– Kai kas abejoja, ar IPO platinimui buvo tinkamiausias laikas, kai rinkas vis dar kausto nežinia. Gal vertėjo palaukti? Apskritai, ar platinimo laikas susijęs su politiniu ciklu? Iki rinkimų tik kelios dienos, ir yra manančių, kad tai savotiška dovana ir valdantiesiems.
– Čia yra du dalykai. Kai pradedi ruoštis IPO, tai yra milžiniškas darbas. Tai susiję su finansinių rezultatų pateikimu. Reikia atlikti kelis šimtus susitikimų su investuotojais, paruošti rinką, išsiaiškinti, kokie kainų rėžiai yra tinkami. Visa tai daroma šešis mėnesius. Tiksliai datą numatyti neįmanoma – ar bus COVID-19 testas teigiamas JAV prezidentui, ar ne, ar kitos aplinkybės. Buvo taikomasi į laikotarpį po vasaros.
Taip, orientavomės į rinkimus, bet ne Lietuvos, o JAV.
Išeiti su IPO po dviejų ar trijų savaičių – langas jau būtų užsidaręs. Platinant tokio dydžio emisijas visi svarbūs ciklai yra globalioje politikoje. Vietinė politika neturi įtakos.
– Ar JAV prezidento užsikrėtimas COVID-19 irgi galėjo turėti tam tikrą poveikį?
– Galėjo. Ir jei platinimo metu būtų išaiškėjusi dar gilesnė krizė, nežinau, kaip būtų buvę. Pavyzdžiui, jei kiltų karinis konfliktas tarp JAV ir Kinijos, tada mes turėtume atsitraukti.
– Kai kurie rinkos ekspertai sako, kad koronavirusas paveikė platinimą – juk paprastai vyksta gyvi susitikimai su investuotojais, o šįkart to negalėjote padaryti dėl objektyvių priežasčių?
– Taip, galėjome turėti fizinius susitikimus su Australijos investuotojais. Galėjome pratęsti susitikimus Europoje, o baigti kokioje Kalifornijoje. Tad privalumų yra. Vietiniai susitikimai prideda, bet dabar pasverti, kas galėjo būti, o kas ne, tai būtų sunku.
Didžiausias ribojimas buvo ne susitikimų, o apskritai, kad didžiausiems investuotojams Lietuva buvo terra incognita, žemėlapyje jos nebuvo. Įrodyti, kad Lietuva yra vakarietiška šalis, kad reguliavimas yra nepriklausomas, o valdymas yra skandinaviško lygio – tai čia mes daug nuveikėme.
– O kaip dėl pastabos, kad tarp latvių ir estų nebuvo didelio susidomėjimo?
– Dėl estų dar pažiūrėsime, nes tai išsivysčiusi rinka. Tad lyginti su Talino uosto IPO investuotojų skaičiumi nebūtų visiškai tikslinga. Platinant Talino uosto akcijas, reikia nepamiršti, jos tiesiog buvo pigesnės. „Ignitis“ atveju pajamingumas mažesnis, bet didesnis augimo potencialas, didesnis atsparumas. Estijos dalyvių kiekis augs, bet ne iškart, o po truputį. Vietinės rinkos dar pilnai nesupranta, matyt. Lietuvoje matome milžinišką proveržį. Susidomėjimas akcijoms, manau, dar augs.
– Kodėl nusprendėte neviešinti informacijos, koka buvo IPO paklausa?
– Tai yra pirmas tokio lygio, tokios apimtiems IPO regione, tai reikia vadovautis geros praktikos taisyklėmis, kurios priimtos globaliu mastu. Šiais metais įvyko devyni IPO platinimai Londono biržoje. Niekas neatskleidė paklausos, nes tai yra standartinė praktika. Mūsų regiono šalyse niekada nėra buvę tokio bankinio sindikato, atėjusio su pinigais. Reikia priminti, kad nė viena valstybei priklausanti „Ignitis grupės“ akcija nebuvo parduota. Kiek buvo turto ir teisių, tiek ir tebeturi.
– Ar su tokiu kapitalo užnugariu žvalgysitės pirkinių toliau, ypač susijusių su žaliąja energija?
– Iki 2023 metų mes veiksime Baltijos šalyse ir Lenkijoje, nes čia yra didelis potencialas išvystyti žaliąją gamybą. Iš viso 24 gigavatai. Prioritetas, aišku, skiriamas Lietuvai, bet einame ir kitur tam, kad užtikrintume gerą grąžą akcininkams. Jei bus tinkamos sąlygos eiti toliau, tą ir darysime. Yra numatyta investicija į Škotijos vėjo parką su „Ocean Winds“.
– Jūsų pirmtakas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas negailėjo kritikos šiam IPO platinimui, sako, kad jis buvo nesėkmingas, įvykdytas ne laiku, o apatinis kainos rėžis, pasak jo, rodo, kad tinkamai tam ir nebuvo pasiruošta. Ką atsakytumėte į buvusio vadovo kritiką feisbuke?
– Nežinau priežasčių, kodėl buvęs vadovas taip komentuoja. Ne kartą jis yra komentavęs įvairiai ir daręs įvairių prognozių, bet po kurio laiko jos visos nepasitvirtindavo.
– Priminsiu, kad jam vadovaujant „Lietuvos energijai“ taip pat buvo svarstymų platinti IPO, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta.
– Tuo metu buvo nesąmonė bandyti, nes skolos ir EBIDTA santykis buvo apie vienetą. Kol nepasieki keturių, tai nėra net ko domėtis. Tuo metu skolos kiekis buvo toks mažas, tad stiprinti kapitalo bazę buvo nesąmonė. Stiprinti kapitalą reikia tada, kada reikia. O pernai tas laikas ir atėjo. Kai pritraukinėji kapitalą, reikia apsispręsti – ar darai IPO, ar paprašai pinigų iš valstybės, ar prisitrauki strateginį investuotoją. Tam buvo sukurta darbo grupė, kuri nusprendė, kad imti iš biudžeto būtų netikslinga. Strateginis investuotojas – vėlgi, jis dominuotų. Jį reiktų kviestis, jei reikia žinių ir kompetencijos, kurios neturi.
Tą, beje, darome mažesniuose projektuose, pavyzdžiui, jūrinio vėjo energetikoje Lietuvoje. 49 proc. akcijų turės „Ocean Winds“, kad užtikrintų reikiamą lygį plečiant jūrinio vėjo projektą Lietuvoje. Ten reikia strateginio investuotojo, o mums reikėjo IPO.
– Kaip keisis dividendų politika?
– Ji bus tvarki ir nekaitaliojama – fiksuotas dydis kasmet, plius trys procentai kasmet. Žinoma, gali augti ir daugiau.
