Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS teigė, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paskelbta istorija gali kelti klausimų dėl priešingų interesų derinimo.
„Suprantu, kodėl iš šono tokios istorijos gali atrodyti dviprasmiškai. Net jei verslininkai tikina, kad interesų konflikto nebuvo ir jie tinkamai atliko darbus abiem iš esmės skirtingų tikslų siekiančioms pusėms, vis tiek kyla klausimas, kaip šie verslininkai sugebėjo atsispirti, pavyzdžiui, stambaus užsienio verslo poveikiui ir tinkamai vykdyti Lietuvos institucijų pavestus darbus“, – BNS sakė S.Muravjovas.
„Verslai siekia pelno, o mūsų viešasis sektorius, mano nuomone, neskiria pakankamai dėmesio tokioms dilemoms. Juk ir apie šią istoriją kalbame tik dabar. Man regis, būtų itin svarbu išgirsti Visagino atominės elektrinės ar Energetikos ministerijos tuometinių vadovų atsakymus, kaip jie vertino rizikas pasirašydami šias sutartis, ar aptarė jūsų keliamus klausimus dėl galimo pramoninio šnipinėjimo, projektų sabotažo ar tam tikrų interesų protegavimo rizikų“, – sakė S.Muravjovas.
Jo teigimu, būtų pravartu, kad tokius atvejus aptartų ir verslininkus jungiančios asociacijos, ir kad jos turėtų aiškias gaires, ar nariai gali dirbti su priešingus interesus turinčiomis institucijomis, o patys verslai viešai skelbtų savo elgesio taisykles ir kaip išsprendžia galimas etines dilemas.
LRT rugsėjį paskelbė, kad „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar „Fabula“) 2012 metų kovo pabaigoje pasirašė sutartį su Rusijos „Rosatom“ valdoma „Nukem Technologies“. Mykolo Katkaus bendrovė po to laimėjo Visagino atominės elektrinės veiklos viešinimo konkursą, taip pat tapo ir tais pačiais metais VAE organizuoto referendumo dėl atominės energetikos ateities viešintojais.
Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos pirmininkė Romualda Stonkutė teigia, kad šią informaciją aptarė su „Fabula“, bet kol kas nemato pagrindo imtis tolesnių veiksmų.
„Mes esame paklausę savo narės, agentūros „Fabula“, paaiškinimų apie tą situaciją ir turime vidinius savireguliacijos organus, kurie vykdo tyrimus, jeigu matome, kad reikia pradėti jį vykdyti. Esame gavę atsakymus. Kol kas mūsų vidiniai stebėsenos organai kažkokio rimtesnio tyrimo šiuo klausimu nepradėjo“, – BNS sakė R.Stonkutė.
Jos teigimu, viešųjų ryšių agentūroms yra sunku įvertinti klientų santykius, nes šie jų tiesiog neatskleidžia.
„Agentūros yra deklaravusios, kad jos nedirbs konkuruojančioms pusėms, mes tą ir savo etikos kodekse esame deklaravę ir (...) visos asociacijos agentūros skelbia visus savo klientus viešai (...). Žinodama mūsų darbo specifiką tiesiog noriu pabrėžti, kad nėra čia juoda ir balta, gali būti visaip, yra ir pilkų zonų, ne blogąja prasme. Ir mūsų darbe čia yra rizika, nes mes tikrai ne visada ir ne iš visų klientų gauname visų jų interesų deklaracijas“, – BNS sakė R.Stonkutė.
Jos teigimu, ši istorija žiniasklaidoje „dėliojama taip, kad patvirtintų vieną ar kitą nuomonę“.
Tai, ką dabar padarė LRT, tai jie sukūrė istoriją ir ją iliustravo taip, kaip reikia tą istoriją iliustruoti.
„Man rūpėtų surinkti visą informaciją ir matyti visą vaizdą – nežaisti į vienus vartus. Nes tai, ką dabar padarė LRT, tai jie sukūrė istoriją ir ją iliustravo taip, kaip reikia tą istoriją iliustruoti“, – sakė R.Stonkutė.
LRT toje pačioje rugsėjo publikacijoje kėlė klausimų ir dėl tuometinės advokato Rolando Valiūno kontoros „Lawin“ (dabar „Ellex Valiūnas“) veiklos. Teigiama, kad advokatų kontora teikė paslaugas tiek Energetikos ministerijai, kurią dar 2009 metais konsultavo dėl sutarties su „Nukem Technologies“, tiek naujos atominės jėgainės statybas turėjusiai įgyvendinti Visagino atominei elektrinei. Kartu tuo pačiu laikotarpiu „Lawin“ dirbo ir su „Nukem Technologies“, nurodė LRT. R.Valiūnas situacijos LRT nekomentavo.
Vokietijos bendrovių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas įgyvendino du Ignalinos AE uždarymo projektus – statė 190 mln. eurų vertės panaudoto branduolinio kuro saugyklą bei 123 mln. eurų vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą.
Šiuo metu Lietuvos vyriausybė ieško, kas galėtų vykdyti kitus projektus, – į IAE kviečiamos Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir Japonijos įmonės.
