Be to, bendrovė teigia vėliau apsispręsianti dėl tolesnės investicijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje strategijos.
Sutartį pasirašė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Danpower“ finansų direktorius bei „Danpower Baltic“ valdybos pirmininkas Burkhardas Vogelis.
„Pirma, šis taikus ginčų sprendimas leidžia išvengti brangaus ir ilgo bylinėjimosi proceso Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose. Antra, jis užkerta kelius galimiems dešimčių milijonų eurų nuostoliams valstybei, kuriuos tektų mokėti pralaimėjus teismuose. Trečia, šis taikus susitarimas yra aiškus ženklas investuotojams, kad Lietuva yra patikima partnerė ir investicinė aplinka mūsų šalyje yra gerinama“, – pranešime spaudai sakė Ž.Vaičiūnas.
Pasak B.Vogelio, Energetikos ministerijos veiksmai, sprendžiant įsisenėjusias problemas, yra ypač svarbūs investuotojų pasitikėjimui valstybės įsipareigojimais.
„Pasiektas susitarimas pagaliau leis mums bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant (...). Apmaudu, kad derybų metu turėjome atsisakyti savo planų investuoti Vilniuje ir savo ilgamete patirtimi prisidėti prie žaliosios energetikos stiprinimo Lietuvoje“, – pranešime teigia B. Vogelis.
„Dėl tolesnės mūsų investicijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje strategijos spręsime, ekspertams kruopščiai įvertinus verslo aplinkos pokyčius ir perspektyvas šiose šalyse“, – pridūrė B. Fogelis.
Pirmadienį, Vyriausybei pritarus sutarties projektui, ministras Ž.Vaičiūnas teigė, kad susitarimas yra kompromisas.
„Yra keturi ar penki laimėjimai mums kaip valstybei ir vienas, aišku, kompromisinis dalykas “Danpower„ atžvilgiu. (...)Derybos tikrai buvo intensyvios ir manau, kad rezultatas, kurį turime, jis tikrai yra optimalus iš tos situacijos, kurioje mes buvome“, – pirmadienį BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos, valstybė įsipareigoja atstatyti panaikintą leidimą elektros gamybai Kaune su fiksuotu tarifu 12-kai metų, nustatytu 2013 metais. Ž. Vaičiūno teigimu, išlaidos šiam tarifui iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto per metus galėtų siekti 1,5 mln. eurų. Savo ruožtu „Danpower“ atsisako Kainų komisijos suteikto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.
Šių metų sausį teismas galutine nutartimi buvo nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.
Anot ministro Ž.Vaičiūno, kadangi situacijos Kauno projekte ir Vilniuje buvo praktiškai identiškos, o Vilniaus atveju teismas nepalaikė ministerijos pozicijos, buvo beveik akivaizdu, jog ir Kauno atveju nutartis būtų tokia pati. Tad iš valstybės pusės padarytas kompromisas-atstatytas leidimas Kauno projekte.
Taikos sutartimi užbaigiamos aštuonios bylos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. „Danpower“ įsipareigoja atsiimti ieškinius dėl nuostolių, kurių bendra suma siekia 32 mln. eurų (po 16 mln. eurų dėl Vilniaus ir Kauno projektų), taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijos tarptautiniame investiciniame arbitraže, bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Pasak Ž.Vaičiūno, išvengiama ir bylinėjimosi išlaidų, kurios visuose procesuose galėjo siekti iki 5 mln. eurų.
Sutartimi taip pat patvirtinamas Vokietijos kompanijos ketinimas investuoti į 100 elektromobilių pakrovimo stotelių Lietuvoje.
Taikos sutartį buvo būtina pasirašyta iki ketvirtadienio, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis ginčą dėl įmonės „DanpowerBaltic Taika elektrinė“ leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune, skelbs galutinį sprendimą.
„Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.
„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
