Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2021 06 14 /2021 06 15

„Framatome“: Kinijos atominėje elektrinėje tarša saugos normų neviršija

Pietų Kinijoje veikiančios atominės elektrinės operatoriai deda pastangas pašalinti „veikimo sutrikimus“, bet per šį procesą išleidžiamų dujų kiekiai neviršija leistinų ribų, pirmadienį pranešė Prancūzijos energetikos bendrovė „Framatome“, viena iš Taišano jėgainės akcininkių.
Taišano atominė elektrinė
Taišano atominė elektrinė / Imago / Scanpix nuotr.

Naujienų televizija CNN anksčiau pranešė, kad JAV vyriausybė praeitą savaitę vertino pranešimą apie nuotėkį iš Taišano atominės elektrinės, esančios tankiai apgyventoje Guangdongo provincijoje, kai „Framatome“ perspėjo apie „betarpišką radiologinę grėsmę“.

Tačiau vienas iš CNN cituotų neįvardytų JAV pareigūnų sakė, kad prezidento Joe Bideno administracija įsitikinusi, kad padėtis šiame objekte dar nėra pasiekusi „krizės lygio“.

Prancūzijos energetikos milžinė EDF, valdanti daugumą „Framatome“ akcijų, nurodė, kad Taišano jėgainės 1-ojo reaktoriaus pirminėje aušinimo grandinėje susikaupė inertinių dujų.

Vis dėlto vienas EDF atstovas, pageidavęs neviešinti jo vardo, tvirtino, kad ši problema valdoma.

Nesame pasiekę avarijos scenarijaus, kai išsilydo aktyvioji masė.

„Nesame pasiekę avarijos scenarijaus, kai išsilydo aktyvioji masė, – aiškino jis. – Nekalbame apie taršą – kalbame apie valdomą [dujų] išleidimą.“

Inertinės dujos yra chemiškai mažai aktyvūs elementai. Iš Taišano elektrinės sistemų buvo išleidžiamas ksenonas ir kriptonas.

Šios dujos į aušinimo sistemą prasiskverbė, kai buvo pažeisti dalies branduolinio kuro rinklių apvalkalai, sakė EDF atstovas.

Dujos buvo surinktos ir apdorotas, kad iš jų būtų pašalintos viso radioaktyvios priemaišos, o vėliau – išleistos į aplinką. Pasak bendrovės atstovo, toks procesas yra įprastas ir „atitinka taisykles“.

„Framatome“ pranešime sakoma, kad jėgainė veikia „neperžengdama saugos parametrų“, nepaisant „veikimo problemos“. EDF dėl šio incidento sušaukė jėgainės valdybos nepaprastąjį posėdį.

Energetikos sektoriaus konsultacinės bendrovės „The Lantau Group“ direktorius Davidas Fishmanas sakė, kad įskilus kuro rinklės apvalkalui nedidelis kiekis radioaktyvių medžiagų gali patekti į aušinimo sistemą, „kur jų paprastai neturėtų būti“.

„Neveikiantis kuras arba įskilusi kuro [rinklė] – gana įprastas ir dažnas, nors, aišku, nepageidaujamas dalykas, bet tai nėra neįprastas reiškinys branduolinio kuro pramonėje“, – naujienų agentūrai AFP sakė D.Fishmanas.

„Rodikliai – normalūs“

CNN, remdamasi „Framatome“ laišku JAV Energetikos departamentui, pranešė, kad tarp susirūpinimą keliančių dalykų yra kaltinimas, jog Kinijos saugos priežiūros tarnyba ketina padidinti leistinos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis normas teritorijoje aplink elektrinę, kad jos netektų uždaryti.

Televizija pridūrė, kad JAV pareigūnai dėl šios padėties konsultavosi su Prancūzijos ir Kinijos pareigūnais.

Energetikos departamentas į AFP prašymą pakomentuoti padėtį Taišano jėgainėje kol kas neatsakė.

Jėgainę valdanti Kinijos valstybinė įmonė „China General Nuclear Power Group“ (CGN) sekmadienį vakare paskelbtame pranešime nurodė, kad „Taišano atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse aplinkos rodikliai yra normalūs“.

Įmonė nepaminėjo jokio nuotėkio arba incidento elektrinėje, bet pabrėžė, kad jėgainė atitinka „branduolinės saugos reikalavimus ir elektrinių techninius parametrus“.

Jungtinėms Tautoms pavaldi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) irgi nurodė, kad susisiekė su Kinijos branduolinės energetikos valdyba dėl šio reikalo.

„Šiuo metu Agentūra neturi jokių duomenų, kad įvyko radiologinis incidentas“, – sakoma TATENA pranešime.

AFP kol kas negavo jokio atsakymo iš Kinijos užsienio reikalų ministerijos arba šios šalies branduolinės energetikos grupės į prašymą pakomentuoti padėtį Taišane.

Pasak D. Fishmano, pranešimas apie įskilusią kuro rinklę turėtų būti užfiksuotas Kinijos branduolinės saugos administracijos – ji turėjo pateikti pranešimą, kaip šis gedimas bus šalinamas.

Ekspertas nurodė, kad „Framatome“ tikriausiai susisiekė su Jungtinėmis Valstijomis, kad gautų leidimą atlikti remonto darbus Taišane, nes CGN yra įtraukta į subjektų, kuriems Vašingtonas taiko sankcijas, sąrašus.

„Jeigu [„Framatome“] ketino perduoti kokią nors informaciją, įgytą dirbant Jungtinėse Valstijose, jie būtų turėję prašyti padaryti išimtį... nes CGN yra JAV [paskelbtame] subjektų [kuriems taikomos sankcijos] sąraše“, – nurodė D. Fishmanas ir pabrėžė, kad įprastu atveju Kinijai negalėtų būti perduota jokia JAV informacija, duomenys arba technologijos.

EPR reaktoriai

Nuo 2018 metų veikianti Taišano jėgainė yra viena pirmųjų pasaulyje, kurioje buvo įrengti naujos kartos EPR reaktoriai. Šio tipo suspausto vandens reaktorių statybos projektai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Suomijoje užsitęsė ne vienus metus ilgiau nei planuota.

Šiuo metu Taišano elektrinėje veikia du EPR reaktorių blokai. Jėgainė yra daugiausiai gyventojų Kinijoje turinčios pietinės Guangdongo provincijos pietinėje pakrantėje.

Prognozuota, kad EPR reaktoriai užtikrins didesnį saugumą ir našumą, palyginus su ankstesnių modelių sistemomis, ir kad juose gaminsis mažiau radioaktyvių atliekų.

2013 metais tuometis Prancūzijos ministras Jeanas-Marcas Ayrault aplankė Taišano jėgainę. Per šią kelionę jis stengėsi pabrėžti, kad Prancūzijos patirtis branduolinės energetikos srityje būtų naudinga didžiulei Kinijos rinkai.

Atominės elektrinės 2019 metais pagamino mažiau kaip 5 proc. Kinijoje suvartojamos elektros energijos, nurodo Nacionalinė energetikos administracija. Tačiau ši dalis ilgainiui turėtų didėti, Pekinui dedant pastangas, kad šalis iki 2060 metų taptų neutrali klimatui.

Kinijoje šiuo metu veikia 47 atominės jėgainės, kurių bendra pagaminamos elektros energijos galia – 48,75 mln. gigavatų. Pagal šį rodiklį šalis yra trečia pasaulyje po JAV ir Prancūzijos. Be to, Pekinas investavo milijardus dolerių branduolinės energetikos plėtrai.

Praeitą mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas gyrė abiejų šalių glaudžius ryšius, atidarydami vienos rusų Kinijoje statomos atominės jėgainės projektą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas

Gruodį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kinija pirmąkart sėkmingai įjungė savo „dirbtinę saulę“ – tokamako tipo branduolių sąlajos reaktorių HL-2M. Jame galingų magnetinių laukų laikomo plazmos srauto temperatūra gali siekti daugiau kaip 150 mln. Celsijaus laipsnių.

Šis reaktorius yra didžiausias ir pažangiausias eksperimentinis branduolinės sąlajos įrenginys. Mokslininkai tikisi, kad tokie reaktoriai gali tapti nauju galingu ir švariu energijos šaltiniu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos