Lietuva energetikos srityje, pasak ministrės pirmininkės, turi laikytis Europos žaliojo kurso krypties ir apskritai atsisakyti angliavandenilių naudojimo.
„Man atrodo, kad visos diskusijos, kurios yra susijusios su atsiribojimu nuo Rusijos energetinių išteklių, vis dėlto turi įtaikyti į bendrą kryptį, kurios laikosi Europos Sąjunga – tai yra žaliasis kursas ir apskritai atsisakymas angliavandenilių“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Ji suabejojo, ar pradėti naujus skalūnų žvalgybos darbus Lietuvoje būtų racionalu.
-
Jurbarko rajono savivaldybė nepritarė skalūnų dujų žvalgybai, Vyriausybė laukia kitų savivaldybių sprendimo
-
Lietuva toliau ieškos, kas galėtų žvalgytis skalūnų
-
Rimvydas Valatka: „Chevron“ pašalintas, Lietuva – Rusija 0:4
-
„Chevron“ nebesidomi skalūnų dujų gavyba Lietuvoje
-
Kas bus, jei Rusija užsuks dujas? Lietuva parengė specialų planą
„Laikinas naftos ar dujų gavybos padidinimas ten, kur jis įmanomas, žinoma, yra labai svarbus amortizuojantis veiksnys ir jis amortizuoja globalias žaliavų kainas.
Tačiau kalbėti apie kažkokius visiškai naujus projektus, kuriems reikėtų milžiniškų investicijų ir kurie vis tiek dienų gale atsiremtų į tą tikslą, kad angliavandenilių naudojimas būtų sumažintas iki nulio ir ekonomika Europos Sąjungoje būtų neutrali klimatui, nežinau, ar gali pateikti kokį nors racionalų skaičiavimą tokiam projektui“, – svarstė premjerė.
Kad Lietuva turi bent jau pradėti mąstyti apie gamtinių išteklių žvalgybą Lietuvoje ir taip bent kažkiek padidinti naftos ar dujų išgavimą iš šalies teritorijoje esančių telkinių, šią savaitę užsiminė JAV veikiančio Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Lietuva vis dar, tikiuosi, turi bent jau mažą naftos industriją. Vėlgi, jeigu mes esame tokiame visiškos Rusijos ekonominės blokados, karo fone, tai kiekvienas barelis, kiekvienas litras šitoje vietoje veikia. Juolab kad šioje vietoje tai būtų ir verslas, darbo vietos, mokesčiai, ekonominė veikla būtų sukuriama Lietuvoje. Ir kas žino, kiek ten jų dar yra, nes, aš spėju, turbūt ne iki galo visi išžvalgyti yra. Kai pradedi kasti, randi dar daugiau“, – interviu „Žinių radijui“ komentavo Ž.Šilėnas.
Lietuvoje prieš dešimtmetį planuota ieškoti skalūnų dujų, tačiau vietinės bendruomenėms, dalis politikų tam pasipriešino. Skalūnų žvalgybos darbus planavusi amerikiečių kompanija „Chevron“ pasitraukė iš Lietuvos.
Manyta, kad Tauragės rajono savivaldybės Lauksargių telkinyje naftos ištekliai gali siekti iki 150 tūkst. tonų, o Rambyno kaupavietėje – iki 440 tūkst. tonų.
Taip pat anksčiau skelbta, kad naujos naftingos struktūros gali būti rastos arčiau Karaliaučiaus srities.
