Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio.
„Tikrai nereikia nerimauti, kad kažkokiu būdu sutriks apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną, nes ir mūsų terminalas, ir Inčukalno saugykla, ir kiti infrastruktūros objektai veikia“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
„Tai, aišku, reiškia, kad dėmesio infrastruktūros objektams reikia dar daugiau, nors ir taip tiems infrastruktūros objektams buvo skiriama dėmesio nuo pat invazijos pradžios, o ypatingai po incidento „Nord Stream“ dujotiekyje“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, incidentas dujotiekyje yra pasaulyje vykstančios sumaišties dalis, o jis naudingas Kremliui.
„Taip ir manau, kad kam tai naudinga, tas ir padarė, ir tikrai matau naudą Kremliui šitokius dalykus daryti. Nors, žinoma, visas aplinkybes turi išsiaiškinti tarptautinis tyrimas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Tai yra tos pačios sumaišties paveikslo dalis. Nėra turbūt tokio tikslo, kad būtų pažeistas kažkoks konkretus infrastruktūros objektas, todėl kad šiuo atveju kažkokių didelių praktinių pasekmių Baltijos valstybėms nėra. (...) Spėčiau, kad pats užmanymas tiesiog yra sumaišties kėlimas ir bandymas parodyti, kad galima taip padaryti“, – kalbėjo premjerė.
Trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė nutarė, kad pažeidus dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.
Suomija antradienį pranešė, kad Baltijos jūros dugne esančiam dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais, dar tiriama, ar žala padaryta tyčia ir kas tai padarė.
Jo operatorė „Gasgrid“ trečiadienį pranešė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.
