„Tikrai Vyriausybė pateiks pasiūlymus, kaip tą šoką, nes vertiname, kad tai laikinas labai staigus padidėjimas ir jis per laiką išsilygins, tai kaip tai išdėstyti per laikotarpį, tam reikės įstatymo pakeitimų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Anot jos, Energetikos ministerija jau ruošia pakeitimus, vyksta diskusijos ir dėl elektros rinkos liberalizavimo galutinės datos atidėjimo.
„Jei matysime, kad tai papildomos naudos vartotojams suteikia, taip pat tą sprendimą pasiūlysime“, – sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat pabrėžė, jog bus numatytos papildomos šildymo kompensacijos nepasiturintiems žmonėms.
„Per laiką situacija turėtų išsilyginti ir padidėjimas neturės tokio smūginio efekto vartotojams“, – teigė premjerė.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius siūlo atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą, įstatymu apriboti galimybes itin daug kelti reguliuojamas energijos kainas bei gerinti kompensacijų už šildymą prieinamumą.
Jo teigimu, įstatymu būtų galima neleisti energetikos sektoriuje drastiškai kelti kainų, be to, energetikos įmonės turi išnaudoti visas galimybes stabilizuoti kainas.
Elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams (iki 1 tūkst. kWh per metus) nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., dujos maistą gamintiems žmonėms – 50 proc., o vartotojams, kurie šildosi dujomis namus, – apie 80 proc., skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Tačiau jos pirmininkas sako, kad bus bandoma maždaug perpus sumažinti dujų kainų augimą, bet tam reikės ir valdžios sprendimų.
Didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai, liberalizuojant mažmeninę elektros rinką, šiemet iki gruodžio vidurio turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio gali brangti 20-50 procentų.
Vartotojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kWh per metus, jį turės pasirinkti iki kitų metų gruodžio vidurio.
Anot „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos liberalizacijos terminų pratęsimas negali padėti išspręsti energijos kainų biržoje problemos.
„Termino nukėlimas ir daliai vartotojų paliekama galimybė likti visuomeniniame tiekime reiškia reguliuojamos kainos pratęsimą, kas sąlygos skirtumo sumokėjimą vėlesniame laikotarpyje padidinus reguliuojamą kainos dalį. Pavyzdžiui, jei kaina elektros biržoje siekia 100 Eur/MWh, o reguliuojant rinką parduodame už 50 Eur/MWh, susidaro 50 Eur nuostolis, kuris perkeliamas į vėlesnį laikotarpį. Nebent kainos skirtumą finansuotų visuomeninis tiekėjas, kuris prisiimtų su tuo susijusius nuostolius. Kadangi šiai dienai visuomeninio tiekėjo didžiausias akcininkas yra valstybė, būtent ji ir patirtų nuostolį per dividendus ar investicijų atidėjimą ir kitus veiksnius, kurie nėra gera praktika“, – teigia V.Koryzna.
„Enefit“ generalinis direktorius pažymi, jog negalima garantuoti, kaip ateityje keisis elektros kainos.
„Prognozės rodo, kad aukštos elektros kainos išliks ir toliau, kol dujų tiekimo ir CO2 taršos leidimų kainos darys įtaką elektros kainai. Kadangi mes kaip valstybė taip pat esame priklausomi nuo išorinių veiksnių, šiuo atveju, importuojamų dujų kainos, išeitimi taps žalioji energetika. Transformacija į žaliąja energetika turi būti spartesnė visomis prasmėmis – tiek į didelių energijos gamybos parkų vystymą, tiek privačiai. Štai Šilalėje bei Naujojoje Akmenėje „Enefit Green“ stato vėjo parkus, kurie bendrai per metus galės pagaminti daugiau nei 400 gigavatvalandžių elektros energijos. Savo ruožtu gyventojai turi galimybę gauti finansavimą saulės jėgainei ant savo namo stogo įsirengti. Deja, šiemet buvo organizuojamas tik vienas kvietimas tokioms paraiškoms teikti, nors praėjusiais metais jų buvo du.“
„Ir žinoma, galvojant apie liberalizacijos terminų pratęsimą svarbu nepamiršti tų vartotojų, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, kadangi tai gali įnešti daugiau sumaišties jų atžvilgiu. Šiuo momentu turime beveik 30 proc., t. y. daugiau nei 450 tūkst., gyventojų, kurie jau priėmė savo sprendimą. Todėl labai svarbu visiems sudaryti lygiavertes galimybes ir aiškiai apibrėžti, kaip bus išvengta diskriminacijos jau pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją“, – teigia V.Koryzna.
