Jos teigimu, globali naftos rinka yra kur kas labiau išvystyta ir alternatyvų yra daug daugiau nei dujų rinkoje, kur alternatyviam tiekimui reikia papildomos infrastruktūros.
„Naftos atveju ta infrastruktūra yra, tik klausimas, ar yra tiekėjų, kurie gali užpildyti tuos kelis 7-8 proc. nuo pasaulinės pasiūlos, kuriuos dabar į rinką tiekia Rusija. Toje temoje darbas vyksta, iš kur galėtų atsirasti papildomos pasiūlos, kad įtaka kainoms būtų kuo mažesnė, nors akivaizdu, dabar įtaką kainoms daro labiausiai nežinomybė dėl to, kokie sprendimai bus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė premjerė.
„Todėl būtų gerai, kad jie būtų priimti greitai, nes atsiras aiškumas, tada persikalibruos pusiausvyra ir nusistovės kainos. Dabar jos negali nusistovėti, nes rinkoje tiesiog yra daug spekuliacijų“, – pridūrė ji.
„Politinė kryptis labai aiški ir priklausomybė nuo Rusijos kaip energetikos išteklių eksportuotojos Vakarų pasaulyje turi būti kaip įmanoma greičiau mažinama, bet tas įmanomumas truputį skiriasi skirtingose rinkose“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytė sakė, kad dujų atveju ne visos šalys yra pasiruošusios taip, kaip Lietuva, – priimti dujas iš pasaulio rinkų per suskystintų gamtinių dujų terminalus.
„Naftos galima atsisakyti, jeigu taip bus sutarta. Kai kurios šalys, kaip Kanada, vienašališkai atsisakė naftos ir didesnių problemų dėl to nemato. Jei ES sutars dėl to, mes tikrai neprieštarausime“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Galiausiai, pagal pajamas, kurias gauna Putinas karui finansuoti, nafta yra gerokai riebesnis jo pajamų šaltinis negu dujos“, – kalbėjo ji.