Premjerė: Lietuvai visiškai realu atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos

Lietuvai visiškai realu atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Mūsų šalis, pasak jos, yra ta, kuri labiausiai spaudžia elektros sistemos sinchronizavimo su Europos elektros tinklais projektų įgyvendinimą.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Antradienį paklausta, ar Lietuvai realu atsisakyti visų energetinių išteklių iš Rusijos, ministrė pirmininkė patvirtino, kad taip.

„Realu visiškai“, – sakė ji.

I.Šimonytės žiniomis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ jau greitu metu ketina atsisakyti rusiškos naftos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Orlen Lietuva“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Orlen Lietuva“

„Kiek man yra žinoma, artimiausiu metu pati įmonė ketina atsisakyti žaliavinės naftos <...>. Kiek žinau, įmonė jau yra labai arti tos stadijos, kada nebepirks daugiau rusiškos naftos ir nenaudos perdirbimui“, – žurnalistams komentavo premjerė.

Dujomis Lietuva, anot jos, gali apsirūpinti pati, nes turi suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

„Dujų klausimu aš esu jau ne kartą komentavusi, kad jeigu kalbėtumėm tik apie Lietuvą, ne apie platesnį regioną, tikrai Lietuvai pakanka suskystintųjų dujų terminalo“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Baltijos šalys taip pat sumažino komercinį elektros importą per jungtis su Rusija.

„Dėl elektros, jūs taip pat puikiai žinote, kad operatoriai dabar yra susitarę dėl minimalaus pralaidumo per jungtis, kurios egzistuoja su Rusija.

Baltarusiškos elektros rinkoje nėra jau labai seniai, vėlgi mūsų pačių iniciatyva – yra tik techninis srautas“, – toliau kalbėjo premjerė.

Ji pabrėžė, jog Lietuva Baltijos šalių regione yra ta, kuri labiausiai siekia sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais.

Esame ta valstybė, kuri labiausiai Baltijos regione spaudžia sinchronizacijos projektų įgyvendinimą.

„Iš esmės mes esame ta valstybė, kuri labiausiai Baltijos regione spaudžia sinchronizacijos projektų įgyvendinimą. Jeigu iki šios invazijos pradžios reikėjo kaimynus šiek tiek raginti, dabar jau, panašu, raginimų nebereikia. Taigi sinchronizacijos projektui bus teikiamas vienodai didelis prioritetas visose Baltijos valstybėse. Tikiuosi, kad mes galėsime kaip įmanoma greičiau jį užbaigti“, – išreiškė viltį I.Šimonytė.

Galutinai Lietuvos elektros energijos sistemą prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų planuojama 2025 metais.

Kad Lietuva rengiasi gyventi visiškai nepriklausomai nuo Rusijos energetinių išteklių, šią savaitę paskelbė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuva, anot jo, turi siekti didinti savo nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Mes juos (darbus – 15min) pradėjome daugiau nei prieš dešimtmetį.

Pirmiausia, tai yra nepriklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių didinimo darbai. Tiek suskystintųjų dujų terminalo statyba, tiek dujų jungtys su Lenkija, elektros jungtys su Švedija Baltijos jūros dugnu. Tiek vykstantis elektros sistemos sinchronizacijos su žemynine Europa projektas – visa tai byloja, kad Lietuva rengiasi gyventi visiškai be Rusijos energetinių išteklių. Ir šiandien mes esame didžiąją dalį kelio įveikę“, – pažymėjo šalies vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis