Prezidentės vyriausiasis patarėjas, užsienio politikos grupės vadovas Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad pasirašomas istorinis susitarimas vainikuos ilgametes diskusijas dėl regionui svarbaus energetikos projekto.
„Tai istorinis susitarimas, nes po praktiškai dešimties metų pavyko pasiekti sutarimą (...). Tai išsprendžia kelis dalykus: numatomi labai aiškūs laiko rėmai – 2025 metai kaip paskutinė data mūsų sinchronizavimuisi su kontinentine Europa. Taip pat yra sutariama, kad bus sinchronizavimasis per Lenkiją, naudojant „LitPol Link“ pirmąją liniją plius pridedant papildomus dalykus, kaip rezervinė jungtis, kondensatoriai ir kiti techniniai sprendimai“, – trečiadienį žurnalistams sakė N.Aleksiejūnas.
Prezidentės patarėjo teigimu, labai svarbus Europos Komisijos (EK) įsitraukimas į šį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės projektą.
„Tai užtikrins, kad pagaliau būsime nepriklausomi, tai yra paskutinis mūsų žingsnis link energetinės nepriklausomybės. (...) Nuo diskusijų pereiname prie labai konkrečių darbų. Kas yra svarbu, kad Europos Komisija irgi įsipareigojo užtikrinti finansavimą dar šios finansinės perspektyvos rėmuose. Ir kartu numatomi tie tolimesni žingsniai, kalbantis su ir Rusija, Baltarusija, kur Komisija bus pilnai įsitraukusi, atstovaus mūsų interesams“, – paaiškino N.Aleksiejūnas.
Politinį susitarimą, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašys Lietuvos prezidentė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.
Projekto techninėse studijose buvo nagrinėti trys sinchronizavimo variantai: viena jau veikianti arba dvi jungtys su Lenkija, dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Lietuva ir Lenkija laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos dabartinės 1000 megavatų dvigrandės jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija siekė, kad būtų nutiesta antroji jungtis.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
Europos Vadovų Taryboje prezidentė su kitų ES šalių vadovais aptars Europos Komisijos pateiktą naują daugiamečio bendrijos biudžeto projektą ir migracijos klausimus.
Lietuva labiausiai kritikuoja planus 2021–2027 metų ES biudžete nenumatyti pinigų išmokų visiems bendrijos žemdirbiams suvienodinimui ir mažinti šaliai skiriamas sanglaudos, kaimo plėtros lėšas.
ES lyderiai taip pat mėgins išsklaidyti įtampą dėl nesutarimų, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.
