„Vilniaus fenomenas yra uždelstų investicijų į šilumos ūkį problema. Ta kaina, kurią matome, yra perkeltine prasme prizas už tai, kad Vilnius, skirtingai nei kiti Lietuvos miestai, nesugebėjo savo šilumos ūkio anksčiau transformuoti ir prisitaikyti prie tų iššūkių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas.
Anot jo, kainas didina ir europinės tendencijos, nes dujų ir elektros kainos Europoje yra istorinėse aukštumose.
„Mūsų vartotojams VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) yra patvirtinęs elektros, dujų kainas šiems metams, tai to (brangimo – BNS) neturėtų pamatyti savo sąskaitose, bet prezidento prašymu jau dabar bendraujame su mūsų reguliatoriumi, ministerija, apie tai, kas bus nuo sausio 1 dienos“, – sakė J.Neverovičius.
Jo teigimu, reikia ieškoti būdų, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi vartotojai.
„Tokie šuoliai galbūt priimtini stiprių nervų vartotojams, verslo klientams, bet namų ūkiai neturėtų būti pastatyti į tokią situaciją, kad per metus kainos taip drastiškai keičiasi. Žmonės nelabai ką gali padaryti, todėl valstybė turi pagalvoti, kokie sprendimai gali būti, einant į tokį pilną liberalizavimą, kad kainos taip nešokinėtų, jos būtų stabilios ir nedarytų sunkumų, ypač pažeidžiamiems vartotojams“, – sakė jis.
Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., tuo metu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, – 50-60 proc., prognozuoja VERT narys Matas Taparauskas. Pasak jo, Kaune, Šiauliuose ar Klaipėdoje, kur daugiausia deginamas biokuras, kainos gali augti iki 20 proc.
Sostinei centralizuotą šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia, kad šilumos kaina naują šildymo sezoną gali išaugti daugiau nei 60 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu.
Pasak bendrovės, standartinio 50 kv. metrų ploto buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galėtų siekti apie 40 eurų (pernai – apie 25 eurų), o tokio pat ploto renovuoto namo buto – apie 24 eurus (apie 15 eurų).
