„Vyriausybė nėra įvardijusi jokio konkretaus „plano“, nors turi visą pluoštą visokių skaičiavimų tam, kad būtų maždaug suvokiamas kompensacijoms reikalingų lėšų poreikis prie skirtingų rinkos kainų. Galiu tik apgailestauti dėl Prezidentūros bandymo užsiimti gelbėtojų pozicijas, bet konkretūs sprendimai bus pristatyti tada, kai bus sudėliotas visas biudžetas, o ne atskiri kuo didesnių išlaidų ir deficito pageidavimai, ką šiuo atveju daro prezidento komanda“, – BNS antradienį sakė I.Šimonytė.
Finansų ministerija BNS nurodė, kad Prezidentūros įvardyti skaičiai yra tik viena iš galimų alternatyvų.
„Viešai pasirodę skaičiai yra preliminarūs skaičiavimai vienos iš galimų alternatyvų, kurios ženkliai priklauso nuo itin svyruojančių dujų ir elektros kainų tarptautinėse rinkose, bet jokiu būdu negali būti laikomi oficialiais Vyriausybės sprendimais. Konkretus pagalbos priemonių paketas bus pristatomas drauge su 2023 metų biudžeto projektu", – komentare BNS teigia ministerija.
Prezidentūros rugsėjo 14 dienos rašte, išsiųstame Seimo frakcijų vadovams, tarp siūlymų, kaip spręsti energetikos kainų krizę, rašoma ir apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė.
„Gyventojams Vyriausybė preliminariai planuoja apie 1,3 mlrd. eurų (1,9 proc. BVP) subsidijų elektrai ir dujoms, leidžiant kainoms augti du kartus po 40 proc. (nuo sausio ir nuo liepos), likusį skirtumą iki rinkos kainų kompensuojant. Jeigu būtų elektros kaina po subsidijų buitiniams vartotojams ties 24 centais užfiksuota („užšaldyta“) pirmajam pusmečiui – papildomai kainuotų 0,4 proc. BVP (300 mln. eurų) ir iš viso – 2,3 proc. BVP. Tai yra reikalinga ir pasiekiama parama iš valstybės gyventojams šioje energetinėje krizėje“, – rašoma rašte, kurį matė BNS.
Vyriausybės atstovai iki šiol nekomentavo, kokios bus kompensacijos gyventojams nuo sausio. Tiek premjerė I. Šimonytė, tiek finansų ir energetikos ministrai nuolat kartojo, kad jos paaiškės parengus 2023 metų biudžeto projektą. Jį Vyriausybė planuoja pateikti kiek anksčiau nei įprastai – spalio pirmąjį dešimtadienį.
Nuo šių metų liepos valdžios mokamos kompensacijos už dujas ir elektrą taip pat buvo paskaičiuotos taip, kad vartotojai mokėtų iki 40 proc. daugiau. Už elektros kilovatvalandę dabar mokama iki 9 centų, o už kubą dujų – iki 54 centų kompensacijos.
Prezidento atstovai ne kartą yra sakę, kad Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 procentų.
Tačiau, pasak Prezidentūros, I.Šimonytės prezidentui pristatytuose pirminiuose pasiūlymuose numatyta didesnė nei 24 centų kainos riba.
Be didesnių kompensacijų už elektrą ir dujas, prezidentas, kaip ir anksčiau, siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti ne mažiau kaip 100 eurų iki 640 eurų, vaiko pinigus – ne mažiau kaip 10 eurų iki 90 eurų, taip pat didinti šalpos bazinę pensiją, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamas pajamas, tęsti pensijų indeksavimą, įskaitant papildomą, didinti MMA pagal tarp socialinių partnerių suderėtą formulę.
Verslui ir gyventojams prezidentas siūlo skirti iš viso 4,5 proc. BVP vertės paramos paketą, kartu išlaikant apie 6-7 proc. BVP bendrą fiskalinį deficitą.
Verslui, pasak G.Nausėdos, reikėtų skirti bent 2,3 proc. BVP, iš jų apie 1,3 proc. – paskolų ir kitų finansinių instrumentų forma perskolinant Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paskolos dalies lėšas, o dar 1 proc. – taikant kitas priemones, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimą, subsidijas mažoms įmonėms ir individualiai dirbantiems, ypač daug energijos naudojančioms ir paveiktoms įmonėms – metalo perdirbimo, maisto gamybos, medžio apdirbimo bei kitoms, darbo užmokesčio subsidijas už prastovas įmonėms, negalinčioms tęsti veiklos.
Prezidentas, be to, siūlo teikti paramą, ypač negrąžintiną, įmonėms dėl energetikos krizės, o didesnėms įmonėms – įsitikinus, kad jos dalyvauja energijos konversijos programose.
Tarp siūlomų vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonių siūloma tobulinti pelno apmokestinimą, atverti kelius pažangioms savivaldybių investicijoms, užbaigti nacionalinio plėtros banko projektą, o energetikos sektoriuje – ne tik iki 2025 metų pasiekti 1,2 GW galios vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą, bet ir dabar, o ne po 10 metų pradėti diskusijas dėl galimybės įrengti žaliojo vandenilio, mažos galios branduolinius ar kitus energijos gamybos šaltinius.
