Pranešime spaudai rašoma, kad pilietinės akcijos dalyviai prie Europos Parlamento Briuselyje iškėlė plakatus, užsidėjo respiratorius – reikalauta stabdyti nesaugios atominės elektrinės Astrave statybas, kuriose jau užfiksuota ne viena avarija. Lapkričio 24 d. Belgijos sostinėje vyksta penktasis ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, kuriame be ES šalių vadovų dalyvauja ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras V.Makejus. Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka į Belgijos sostinę neatvyko, nors buvo kviečiamas.
„Černobylis parodė, kad branduolinių avarijų atveju jokių sienų tarp valstybių nėra ir negali būti. Šiandien statomos Astravo atominės elektrinės grėsmė yra taip arti Lietuvos ir Europos Sąjungos, kad nebeužtenka apie tai kalbėti tik politikams. Dėl to mes susirinkome į protesto akciją. Kaip žinome, Baltarusija yra įpratusi slėpti informaciją apie įvairius incidentus ir nelaimes – tai dar viena priežastis, kodėl jėgainė Astrave negali pradėti veikti, ir ES turėtų nedelsiant imtis veiksmų. Kitaip pasekmės gali būti neprognozuojamos“, – sakė protesto akcijos dalyvis, Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos narys Laurynas Gerikas.
Jo teigimu, nėra normalu, kai atominės statybose krenta 330 tonų būsimo reaktoriaus korpusai arba juos vežant kliudomi elektros stulpai. „Lygiai taip pat nėra normalu, kai vadinamus jėgainės streso testus kartu su draugiškomis rusiškomis bendrovėmis atlieka pati Baltarusija, o po to „leidžia“ Briuseliui ir Europos Sąjungai susipažinti su rezultatais. Tai parodija“, – sako L.Gerikas.
Europos Parlamento narys P.Auštrevičius pabrėžia, kad ES visose savo derybose su Baltarusija turi vadovautis vienu principu – Astravas pirmiausia.
„Kaip Astravo grupės Europos Parlamente steigėjas jau sakiau ir galiu tik pakartoti – ES padarė klaidą į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą kviesdama A.Lukašenką. Baltarusijai nerūpi tarptautiniai saugumo standartai, o švelni ES retorika neduoda rezultatų“, – sako P.Auštrevičius.
EP nario teigimu, Lietuva artėjant viršūnių susitikimui Briuselyje galėjo ir privalėjo parengti atskirą deklaraciją dėl Baltarusijos, joje tiksliai suformuluoti sąlygas dėl Astravo. „Tai buvo proga pristatyti atskirą Lietuvos poziciją ir suburti jos rėmėjus, jei reikia, blokuoti patį ES partnerystės su Baltarusija susitarimą“, – pabrėžia P.Auštrevičius.
