D.Kreivys teigė, kad vienas iš valstybės prioritetų šiuo metu yra nuosavos gamybos atkūrimas po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 m.
„Šiuo metu pasigaminame vos trečdalį mums reikalingos elektros, nuo to kenčia tiek mūsų piliečiai, tiek mūsų pramonės ir verslo konkurencingumas“, – teigė ministras.
Anot jo, du planuojami jūriniai vėjo parkai galėtų užtikrinti pusę dabartinio Lietuvos suvartojimo.
Dviejų parkų gamybos galia bus po 700 MW – pagal generuojamą galią jie atitinka anksčiau planuotą Visagino atominės elektrinės (VAE) bloką.
Abu parkai nuo Palangos išsidėstys atitinkamai per 36 ir 29,5 km.
Pirmasis konkursas jau kovo 30 d. bus paskelbtas toliau nuo kranto esančiam vėjo jėgainių parkui. Jis bus statomas be valstybės paramos, o prie piečiau esančio parko vystymo valstybė prisidės.
D.Kreivys teigė, kad susidomėjimas pirmojo parko konkursu yra, tačiau kiek tokių plėtotojų yra, jis neįvardijo.
Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas vieno kilometro atstumu būtų nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija.
D.Kreivys neigė, kad šis faktas turės įtakos šiems dviem projektams, tačiau neatmetė to, kad dėl sienos su kaimynais teks susitarti plėtojant projektus ateityje.
„Mes esame jau anksčiau bendravę su latviais dėl jūros vėjo [energetikos] vystymo. Lietuvai nusprendus niekaip neeksplotuoti naftos telkinių šioje teritorijoje <...> tokią pačią nuomonę girdime iš Latvijos, todėl tokio ginčo nėra“, – kalbėjo ministras.
Antro parko konkursas bus paskelbtas rugsėjo arba vėliausiai spalio mėnesį, šiais metais bus atrinktas ir jo vystytojas, teigė D.Kreivys.
„Pagrindinis rodiklis, kaip bus vertinama, bus pinigų suma, kiek bus sumokama už parko vystymą. Jokių kitų kriterijų – nėra, yra kvalifikaciniai reikalavimai“, – teigė D.Kreivys.
Pirmojo Lietuvoje jūrinio parko statybos nuostatos, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė yra šios:
- Bendrovės paskutinių trejų metų pajamos turi siekti bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.
- Konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.
Ministras pridūrė, kad šie du jūros parkai yra „pradžia elektros energijos gamybos vystymo šuolio“. Iki 2030 m. Lietuva turėtų pasigaminti visą jai reikalingą energiją.
„Nepaisant tolimesnės dekarbonizacijos – reikės dekarbonizuoti tiek pramonę, tiek transportą – Lietuva nuo 2030 m. turėtų likti elektros energijos pertekliuje“, – kalbėjo D.Kreivys.
Jo teigimu, tokiu atveju elektra bus pigi, kas leis Lietuvos pramonei tapti konkurencingesnei.
Rinkos dalyviai kelia klausimus dėl parko užbaigimo
Kaip antradienį skelbė naujienų agentūra BNS, rinkos dalyvių nuomone, galimybes užbaigti abu parkus iki 2028 m. komplikuoja augantys tokių jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
Vis dėlto kai kurių šiais projektais besidominčių investuotojų atstovai sako esantys nustebinti konkursų eiliškumu, o pirmojo konkurso sąlygos bei terminai gali atbaidyti dalį potencialių dalyvių.
Kol kas apie dalyvavimą pirmajame aukcione viešai paskelbė tik „Ignitis grupė“. Kilus diskusijoms apie galimą valstybės valdomos bendrovės pranašumą aukcionuose, BNS kalbinti rinkos dalyviai pripažįsta, jog „Ignitis grupė“ yra geriau susipažinusi su šalies energetikos rinka, jos teisine baze, gali daryti poveikį jos formavimui, taip pat šalyje turi garantuotą elektros pardavimo rinką, dėl to pirmajame konkurse gali pateikti didesnį pasiūlymą.
Energetikos ministras D.Kreivys sausį pareiškė, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.
Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, o smulkieji akcininkai – 25,01 proc. – tarp jų yra ir įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ir D. Kreivys.
Atsinaujinančių energijos išteklių rinkoje taip pat diskutuojama, ar „Ignitis grupė“, palyginti su kitais potencialiais investuotojais, aukcionuose neturės geresnių sąlygų.
