Vengrijos žiniasklaidoje antradienį pasirodė nuotraukų, kuriose matyti prie įvairių šalies degalinių nusidriekusios šimtų metrų ilgio automobilių eilės, o naujienų agentūros AFP fotografas keliose Budapešto degalinėse įsitikino, kad dauguma kuro kolonėlių neveikia.
Ministro pirmininko Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas kaltę dėl degalų problemų suvertė naftos sankcijoms, kurias Europos Sąjunga (ES) paskelbė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„MOL pasiūlymu vyriausybė“ nedelsdama „panaikins degalų kainų lubas“, paskelbė jis.
„Įvyko tai, ko baiminomės: dėl pirmadienį įsigaliojusių naftos sankcijų Vengrijoje pastebimai sutriko kuro tiekimas. MOL negali apsieiti be importuojamų degalų.“
Pirmadienį įsigaliojo ES embargas jūra gabenamai rusiškai žaliavinei naftai.
MOL vadovas Gyorgy Bacsa naujienų agentūrai AFP anksčiau antradienį sakė, kad „tiekimo situacija aiškiai yra kritiška, paklausa smarkiai padidėjo, vartotojai kaupia atsargas ir prasidėjo paniškas pirkimas“.
„Visame mūsų tinkle trūksta dalies produktų, o ketvirtadalyje mūsų degalinių iš viso nebuvo degalų“, – sakė jis.
Anot jo, degalų trūkumą lėmė 30 proc. sumažėjęs degalų importas, taip pat vienoje iš MOL naftos perdirbimo gamyklų vykdomi techninės priežiūros darbai, ir šiam deficitui pašalinti reikės „kelių savaičių“.
Pasak Nepriklausomų degalinių asociacijos, vyriausybės nurodymu nustatytos transporto priemonių degalų produktų kainų „lubos“ paskatino užsienio bendroves sumažinti degalų tiekimą Vengrijai.
2021 metų lapkritį Budapeštas paskelbė fiksuotą 95 rūšies benzino kainą, kuri sudarė apie 1,17 euro už litrą.
Kartu buvo nuspręsta, kad šios ir kitų degalų kainų „lubos“ bus kas tris mėnesius peržiūrimos. Rugsėjį „lubų“ galiojimas buvo vėl pratęstas – šįkart iki metų pabaigos.
Vyriausybė sakė, jog kainų „lubomis“, kurios, be degalų, taip pat nustatytos tam tikroms pagrindinėms maisto prekėms, siekiama paremti ekonomiką ir pažaboti kylančią infliaciją.
Metinė infliacija Vengrijoje spalį pasiekė 21,6 proc. – aukščiausią nuo 1996 metų lygį ir, Eurostato duomenimis, buvo trečia didžiausia Europos Sąjungoje.
Vengrijos centrinio banko vadovas Gyorgy Matolcsy yra sakęs, kad degalų ir maisto kainų „lubos“ infliacijos rodiklį padidina „3–4 procentiniais punktais“.
Jis taip pat yra raginęs panaikinti šias kainų viršutines ribas.
Tačiau vien infliacija V. Orbano ekonominės problemos neapsiriboja: šaliai gresia recesija, nes trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,4 proc., o vietos valiutos – forinto – kursas euro atžvilgiu šiemet nusileido į rekordiškai žemą lygį.
Be to, Europos Komisija praėjusią savaitę rekomendavo įšaldyti daugiau kaip 14 mlrd. eurų Europos Sąjungos lėšų Vengrijai, nes Budapeštas nevykdo įsipareigojimų laikytis Europos teisinės valstybės principo.
„Vengrija yra beveik kritinėje padėtyje“, – įspėjo G.Matolcsy, paprastai laikomas nacionalistinių pažiūrų premjero V.Orbano sąjungininku.
