15min šią problemą aprašė jau ne kartą – kai kurie į redakciją bekreipę gyventojai pasakojo, jog elektros įvedimo yra priversti laukti jau apie metus. Dar anksčiau skelbėme, kad Vilniaus rajono gyventojas dėl ESO ir rangovo konflikto negali įsikelti į naują būstą.
Tačiau panašu, kad ši problema tik gilėja, o elektros įvedimo belaukiančių gyventojų daugėja. Su 15min susisiekęs Avižiniuose namą pasistatęs Rokas pasakojo, kad elektra įvesta turėjo būti dar šių metų vasario pabaigoje, tačiau terminas jau buvo kelis kartus atidėtas. ESO tąkart aiškino, kad situaciją sujaukė užtrukęs medžiagų tiekimas.
Vėliau Rokui atsiųstuose laiškuose ESO teisinosi, kad situacija rinkoje išlieka sudėtinga, tad rangos darbus planuojama atlikti iki balandžio pabaigos. Skaitytojas pasakojo, kad įmonė tikslios informacijos nepateikė, suklaidino jį.
„Atėjus balandžio pabaigai, iš ESO gavau pranešimą, kad darbai sustabdyti iki liepos 26 dienos, todėl kreipiausi į juos, kad sužinočiau, kodėl taip įvyko. Gavau atsakymą, kad visgi darbai nesustabdyti ir bus įvykdyti iki gegužės 10 dienos“, – tikino jis.
Dėl ESO kaltės šeimai tenka spaustis ankštame bute
Vis dėlto birželį įmonė ir vėl pranešė nemalonią žinią – pakilus kaštams, rangovas su ESO nutraukė sutartį, tad reikės rengti naują konkursą, kuris užtruks nuo 90 iki 180 dienų.
Šiuo metu situacija nėra aiški – Rokas teigė sulaukęs ESO paaiškinimo, jog „rangovo neturi ir nežinia, kada turės“.
„Esu paliktas nežinomybėje. Toks ESO klaidinimas, o galiausiai ir nustatytų terminų nesilaikymas mano šeimai labai brangiai kainuoja, nes būstas yra įsigytas su banko paskola. Bankas jau prašo, kad nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas 100 proc., bet neturint elektros negaliu to padaryti, o tuo labiau gyventi jame“, – nepavydėtiną situaciją, kurioje atsidūrė, nupasakojo skaitytojas.
Pasak jo, šiuo metu su žmona ir mažamečiu vaiku jam tenka spaustis nuomojamame vieno kambario bute, kuris šeimai jau yra per ankštas.
„Visos santaupos buvo išleistos įsigyjant bei įsirengiant būstą, todėl šiuo metu tenka susidurti su finansiniais sunkumais, nes tenka mokėti ir už būsto nuomą, ir už banko paskolą“, – skundėsi pašnekovas.
Susisiekus su ESO, įmonė apgailestavo dėl susidariusios situacijos, tačiau teigė, kad darbus dėl rangovų parinkimo tenka nukelti tik „retkarčiais“.
„Suprantame, kad dėl to išilgėjęs prijungimo terminas sukelia nepatogumų gyventojams, todėl dedame visas įmanomas pastangas darbus atlikti kaip tik įmanoma greičiau. Tokiais atvejais visada papildomai informuojame klientus apie susidariusią situaciją, apie galimybę pasirinkti savo rangovus, suderinus su ESO“, – teigiama komentare 15min.
Tenka susidurti su finansiniais sunkumais, nes tenka mokėti ir už būsto nuomą, ir už banko paskolą.
ESO komentare taip pat pripažino, kad negali pasakyti, kada Rokui bus įvesta elektra.
„Deja, šiuo metu dar neturime laimėjusio rangovo, todėl pasakyti tikslios datos, iki kada bus atlikti darbai – negalime”, – nurodė bendrovė.
Įmonė akcentavo, kad darbų prijungimo įkainius nustato reguliuotojas – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pagal įmonės patiriamus kaštus, pagal galiojančią tvarką klientas moka 50 proc. darbams atlikti reikalingos sumos.
Sumokėjo 16 tūkst. eurų
Kitas Vilniaus rajono naujakurys Mindaugas Plukys taip pat pasakojo elektros įvedimo laukęs apie pusmetį. Jis už paslaugą ESO jau buvo sumokėjęs 16 tūkst. eurų, tačiau darbai buvo ne vieną mėnesį atidėliojami.
„ESO visi turi sumokėti į priekį, nėra jokio kito varianto. Esminė detalė – kol nesumoki ESO ir negauni techninių sąlygų, tu negali gauti statybų leidimo. Turi įsipareigoti ESO, sumokėdamas krūvą pinigų be jokio termino”, – 15min pasakojo M.Plukys.
Pasak pašnekovo, nors ESO skelbia, kad technines elektros prijungimo sąlygas pateikia per 5 dienas, jam visa tai nusitęsė net iki dviejų mėnesių. Šie darbai, prasidėję vasarą, ne kartą buvo nukelti, tad elektros įvedimo skaitytojas turėjo sulaukti rugsėjo pabaigoje.
„Čia yra absurdiškas variantas, nes aš, sumokėjęs pinigus, tikiuosi būti aptarnautas pagal tą sumą, kurią sumokėjau, – t. y. 16 tūkst. eurų“, – nurodė M.Plukys ir pridūrė, kad iš ESO sulaukė laiško, kuriame įmonė pripažino, jog rangovo paieškos vyksta nesėkmingai ir paprašė kliento informuoti, jei jis žino, kas galėtų atlikti darbus.
Tiesa, vyriškiui kreipusis į žiniasklaidą, darbai pajudėjo.
„Jie atvažiavo, susmaigstė kuoliukus, pradėjo kasti. Darbai vyksta, bet irgi yra niuansų – pradėjo kasti tą vietą, kurios aš nesu suderinęs. Jie sako, kad apie projektą, kurį pasirašiau, nieko nežino“, – piktinosi vyras.
ESO, komentuodamas šį atvejį, sutiko, kad visose klientų prijungimo sutartyse numatyta, jog už darbus reikia apmokėti iš anksto – taip buvo ir šiuo atveju.
„Kalbant apie rangovo pasirinkimą, gyventojas turi teisę pasirinkti savo rangovą, ESO tokią teisę suteikia, tik klientas turi pateikti informaciją apie jį, o ESO patikrina, ar jis atitinka kvalifikacinius reikalavimus”, – pridūrė įmonė.
ESO taip pat patvirtino, kad su rangovu suderinta, jog elektra gyventojui bus įvesta iki lapkričio 30 dienos.
VERT prašo ESO pasiaiškinti
Komentuodama situaciją VERT nurodė, kad situacija yra žinoma ir kad reguliuotojas paprašė ESO pateikti pasiaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. nurodyti, kiek objektų šiuo metu vėluojama prijungti, kiek dienų vidutiniškai yra vėluojama ir kokių priemonių bendrovė ėmėsi, kad įgyvendintų visus prisiimtus įsipareigojimus.
„Atsakymas dar negautas. Teisės aktuose įtvirtintas maksimalus ginčo nagrinėjimo terminas yra 120 dienų. Vartotojai turi teisę reikalauti, kad ESO už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą laiku atlygintų netesybas, numatytas sutartyje ar patirtus tiesioginius nuostolius“, – aiškino taryba.
Tiesa, delspinigiai, kuriuos tektų sumokėti ESO, yra nedideli – siekia 0,02 proc. nuo sumokėtos prijungimo įmokos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.
Vertindamas situaciją advokatų kontoros „AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis sakė, kad čia svarbią reikšmę turi gyventojų ir ESO sudaryta sutartis bei jos sąlygų sąžiningumo įvertinimas vartotojų atžvilgiu.
Kaip aiškino advokatas, jeigu gyventojai yra sudarę standartinę Naujojo kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, rangovą prijungimo paslaugos vykdymui ištrenka ESO. Rangovo atrankos procedūrą ESO vykdo viešųjų pirkimų būdu, o pagal sutartį įmonė rangovą turėtų atrinkti per 45 dienas nuo sutartyje numatytų dokumentų gavimo iš gyventojo dienos.
„Remiantis šios standartinės sutarties nuostatomis, 45 dienų terminą ESO gali vienašališkai pratęsti remdamasis prijungimo paslaugos projekto sudėtingumu, apimtimi, kitomis nuo ESO nepriklausančiomis priežastimis ir neribotam terminui“, – 15min sakė E.Steckis.
Advokatas: ESO gali tęsti rangovo paiešką neprisiimdamas finansinės rizikos
Pasak advokato, sutartyje yra ir kitų vartotojui nepalankių sąlygų – nėra numatyta teisė gyventojui pačiam parinkti ir surasti reikalavimus atitinkantį rangovą, nėra numatyta aiški gyventojo teisė nutraukti sutartį neatlyginant ESO nuostolių, net ir tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl ESO kaltės.
„Tokios standartinės sutarties sąlygos leidžia ESO nekontroliuojamai ir neterminuotai tęsti rangovų atrankos procedūras neprisiimant jokios reikšmingos finansinės rizikos“, – nurodė teisininkas.
Tad ko imtis vartotojams, kuriems ESO vėluoja įvesti elektrą?
Jis rekomendavo teikti pretenziją ESO dėl vėlavimo vykdyti sutartį ir nuostolių atlyginimo. Nepavykus susitarti su ESO, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl standartinės sutarties sąlygų sąžiningumo vartotojų atžvilgiu įvertinimo.
„Taip pat gyventojai gali kreiptis ir į VERT, kuri nagrinėja skundus dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, dėl energetikos įmonių neveikimo arba į teismą.
Jeigu aukščiau išvardytos standartinės ESO sutarties sąlygos kompetentingų institucijų arba teismo būtų įvertintos kaip nesąžiningos ir pažeidžiančios vartotojų teises, nukentėję gyventojai galėtų reikalauti ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, įskaitant, pavyzdžiui, būsto nuomos išlaidas tam laikotarpiui, kuomet gyventojai negali naudotis jiems priklausančiu NT dėl to, kad ESO vėluoja vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. O ESO galėtų būtų įpareigotas pakeisti sutarties sąlygas“, – paaiškino E.Steckis.
Tuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė sakė, kad dėl aprašytos situacijos reikėtų kreiptis į VERT, nes pastaroji nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ar tarifų taikymo, energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo.
Taip pat reguliuotojas nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, ginčus dėl energijos taupymo paslaugų teikimo.
„Dėl sutarties vertinimo nesąžiningų sąlygų kontekste VVTAT turėtų įvertinti sutartį visa apimtimi. Šiuo atveju VVTAT neturi objektyvių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių įtarti nesąžiningas minimos sutarties sąlygas“, – sakė D.Malinauskienė.
