„Plano pataisymai buvo didesni nei įprasta. O tai privertė daryti pasikeitusi situacija pasaulyje <...>, taip pat tai veikia mūsų investicijas, turime ieškoti galimybių, kaip spartinti sinchronizaciją“, – pirmadienį surengtame „Litgrid“ 2022–2031 m. plano pristatyme kalbėjo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pagal prognozes, Lietuva 2031 m. turėtų sunaudoti 18,7 TWh (teravatų) energijos. Dabartinis šalies sunaudojimas siekia 12,8 TWh.
Elektros suvartojimo prognozę keičia žaliasis kursas, didėjant ir gausėjant projektų, kuriuose įprastiniu energijos šaltiniu tampa elektra, sakė R.Masiulis. Dar pernai „Litgrid“ elektros suvartojimo augimą dešimtmečio pabaigoje prognozavo 25 proc. didesnį, matuota, kad naujai prijungtų atsinaujinančių energetinių išteklių (AEI) bendra galia 2030 m. galėtų siekti 5 GW. Dabar prognozuojama, kad teks instaliuoti 7 GW. R.Masiulis prognozavo, kad realiai poreikis po dešimtmečio galėtų būti dar didesnis.
Didėjantį elektros suvartojimą lems padidėjęs elektromobilių, elektrinių traukinių skaičius, taip pat šilumos siurblių skaičiaus padidėjimas.
Reikšminga industrija turėtų tapti vandenilio gamyba, kuri elektros suvartojimą kilstels apie 13 proc.
„Pramonės plėtra yra ta vieta, kur dar daug klaustukų – plius 300 MW per dešimt metų, mes manome, irgi yra realus skaičius“, – sakė R.Masiulis.
Siekiant užtikrinti sklandų elektros tiekimą, reikės pritaikyti senstančio energijos tinklo poreikį naujiems energijos šaltiniams.
Sklandžiam elektros suvartojimo poreikiui užtikrinti būtinos didelės investicijos į infrastruktūrą. „Litgrid“ planuoja investuoti apie 2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia suma – 1,195 mlrd. eurų perdavimo tinklo patikimumui užtikrinti, 794 mln. eurų – strateginiams šalies projektams.
Didžiausios investicijos laukia 2026 – 2027 m. – beveik po 350 mln. eurų kasmet.
Vienas svarbiausių projektų – Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šiuo metu „Litgrid“ jau įgyvendino 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų. Planuojama, kad anksčiausiai sinchronizaciją galima būtų įgyvendinti 2024 m. I ketvirtį.
