15min ketvirtadienį rašė apie tai, kad skandalingi „Rubikono“ vadų pokalbių įrašai 15 metų dūla stalčiuose, nors Lietuvai labai praverstų Vašingtono arbitražo byloje. Apie įrašus ir jų panaudojimo galimybes prakalbusiam prokurorui Kęstučiui Vagneriui atliekamas tarnybinis patikrinimas. K.Vagneriui tai buvo šokas, nes tik po to, kai jis aukštesniems vadovams pranešė, jog, jo šaltinių žiniomis, tie įrašai yra dingę, buvo pranešta, kad jie atsirado.
„Tokie duomenys, kaip publikacijoje minimi asmenų pokalbių įrašai, jų išklotinės ar kitokia panašaus pobūdžio medžiaga nėra vieša, todėl apie tokios medžiagos buvimo faktą ir turinį nustatyta tvarka informuojami tik tie asmenys, kuriems dėl jų einamų pareigų ir atliekamų funkcijų tokią informaciją žinoti yra būtina“, – teigiama Generalinės prokuratūros komentare.
Pažymima, kad kitoks tokios informacijos naudojimas, perdavimas ar viešinimas yra draudžiamas įstatymu.
„Šiuo konkrečiu atveju prokuratūra gali tik užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems yra būtina, su visa reikiama informacija yra laiku ir išsamiai supažindinti“, – teigiama komentare.
Generalinė prokuratūra patikina, kad Vilniaus savivaldybei ir „Vilniaus šilumos tinklams“ (VŠT) atstovauti įgaliotai advokatų kontorai teikė „turimus Stokholmo arbitraže nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis, bendradarbiavo ir bendradarbiaus su valstybės bei visuomenės interesus atstovaujančiais įgaliotais asmenimis“.
Tarnybinis patikrinimas K.Vagneriui, pasak prokuratūros, „yra atliekamas siekiant nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kuriomis neviešintini duomenys buvo perduoti asmenims, pagal savo pareigas ir atliekamas funkcijas neturėjusiems teisės tokios informacijos gauti, ja disponuoti ir perduoti“.
„Tai būtina siekiant užtikrinti, kad visa konfidenciali informacija būtų tinkamai saugoma, perduodama ir naudojama tik taip, kaip tai nustatyta įstatyme“, – aiškinama prokuratūros komentare.
Taip pat prokuratūra teigia, kad asmeninės prokuroro K. Vagnerio nuostatos, subjektyvus situacijos vertinimas, kuris, galimai, kyla iš to, kad prokuroras pagal jo pareigas ir funkcijas nedisponuoja visa objektyviam vertinimui reikalinga informacija, jo įžvalgos ir aktyvi pilietinė pozicija nėra šio tarnybinio tyrimo objektas.
Atlieka ikiteisminį tyrimą
Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad, nors buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir tą nutarimą priėmė K.Vagneris, iki šiol vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso du straipsnius: dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto ar turtinių teisių (182 str. 2 dalis), o taip pat dėl dokumentų klastojimo (300 str. 1 dalis). Pareiškimą Generalinei prokuratūrai šiemet vasarį pateikė Seimo narys Algimantas Dumbrava.
Nutrauktos viešojo intereso gynimo procedūros argumentuojamos tuo, kad Stokholmo arbitraže Lietuvos pusė ketina pateikti priešieškinius.
Po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija perskaičiuos šilumos kainas šių metų rudenį, 2018 m. vasarį savivaldybė ir VŠT Stokholmo arbitraže pateiks priešieškinį ir dėl Vilniaus miesto gyventojų permokėtų piniginių sumų.
„Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra“, – Prokuratūros įstatymas cituojamas komentare.
Konstatuojama, kad kompetentingos institucijos jau ėmėsi veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti – Vilniaus miesto taryba nusprendė kreiptis į Stokholmo prekybos rūmų arbitražą dėl galimai iki 200 mln. Eur siekiančios žalos.
„Atsižvelgiant į tai, prokuratūra šiuo metu neturi pagrindo taikyti viešojo intereso priemones“, – teigiama komentare.
