Praėjusią savaitę Vyriausybėje aptartame susitarimo projekte Latvija ir Estija pareiškė paramą Lietuvos siekiui neįsileisti į savo rinką jėgainėje pagamintos elektros, bet pačios neįsipareigoj jos nepirkti.
Deklaracijoje pažadama įvesti saugiklius, kurie leistų komerciniams elektros srautams aplenkti Lietuvą, tačiau, anot kritikų, jų neužtenka užtikrinti, kad šia elektra nebus prekiaujama Lietuvoje.
Šis deklaracijos variantas Vyriausybėje buvo aptartas praėjusį trečiadienį. Per Ministrų kabineto pasitarimą sutarta, jog derybos turi tęstis, siekiant Lietuvos interesus labiau atitinkančio susitarimo. Baltijos šalims nerandant kompromiso, sutarta prašyti didesnio Europos Komisijos indėlio derybose.
Pasiūlymas jau yra
Europos Komisija jau pateikė savo pasiūlymus susitarimui pasiekti. Tai antradienį pirmasis patvirtino Latvijos ambasadorius Lietuvoje Indulis Berzinis.
Jis teigė, kad šie pasiūlymai gali leisti pasiekti proveržį derybose.
„Žinau, kad naujas kompromisas yra parengtas Europos Komisijos, tad galbūt mes pajudėsime į priekį“, – žurnalistams prie ambasados sakė I.Berzinis, jį cituoja „Lietuvos ryto“ televizija.
Taip jis kalbėjo po netoli ambasados surengto piketo, kur Latvija kviesta solidarizuotis su Lietuva ir nepirkti elektros iš Baltarusijoje statomos elektrinės.
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atstovė taip pat patvirtino, kad susitarimo projektas „yra atnaujintas naujais siūlymais“.
„Taip, politinio susitarimo projektas yra atnaujintas naujais siūlymais, pateiktas tolimesnėms diskusijoms, bet tai yra nuolatinis procesas, nes, kaip žinia, derybos vyksta nuo rudens“, – 15min sakė Aurelija Vernickaitė.
Nei Latvijos ambasadorius, nei Lietuvos energetikos ministerija konkrečių pasiūlymų kol kas nekomentavo.
Lietuva teigia, kad susitarimu siekiama įgyvendinti įstatymą, jog šalyje po Astravo AE paleidimo nebūtų prekiaujama baltarusiška elektra ir šalies infrastruktūra nebus naudojama komercinės paskirties elektros srautų tranzitui.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime pareiškė besitikintis, kad trišalė prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika bus patvirtinta ir tai bus daroma nelaužant rankų kaimynėms.
„Tikiuosi, kad tai bus padaryta. Laužyti rankas partneriams, kaimynams – tikrai ne tas kelias, nors kai kas bando siūlyti, kad mes turėtume tai daryti“, – teigė ministras pirmininkas.
„Geriausias įmanomas sprendimas“
Derybose dėl metodikos Lietuva ir Estija vasarį sutarė dėl įsipareigojimo nepirkti Astravo jėgainės elektros, tačiau tada su tuo nesutiko Latvija.
Tada gimė atnaujintas susitarimo variantas, praėjusią savaitę pristatytas Seimo nariams ir Ministrų kabinetui. Energetikos ministerija teigia, kad jį pasiūlė Estija.
Pagal jį, naujoji Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodika būtų pradėta taikyti iš karto, kai bus paleista Astravo elektrinė. Ji galios iki 2025 metų, kai bus baigtas Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas su Vakarų Europa.
Susitarime parašyta, kad paleidus Astravo atominę elektrinę Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūra nebūtų naudojama Baltijos šalių elektros prekybai su trečiosiomis šalimis. Be to, numatoma sukurti elektros kilmės sertifikatų mechanizmą elektrai iš trečiųjų šalių, siekiant atpažinti tekančią Astravo elektrą, taip pat įvesti infrastruktūros mokestį importuojamai elektrai.
Kol Rusija, Baltarusija ir Baltijos šalys yra fiziškai sujungtos elektros tinklais, (...) elektros energijos srautus tarp mūsų šalių reguliuoja fizikos dėsniai, o ne mūsų priimti įstatymai
Kritikai teigia, kad šie saugikliai gali neužkirsti kelio prekybai baltarusiška elektra Lietuvoje. Anot jų, baltarusiai gali prekybai išnaudoti per Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūrą toliau tekėsiantį didelį techninį elektros srautą, teoriškai skirtą užtikrinti Baltijos šalių energetikos sistemos patikimumui. Kritikuojantieji susitarimą taip pat abejoja, ar latviams bei estams įsigyjant elektrą iš Rusijos jos kilmės sertifikatai negali būti padirbti.
Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski sako, kad yra „ypač sudėtinga“ užtikrinti, jog Astravo elektra nepateks į Baltijos šalis, kol šios elektros tinklais nesusijungs su Vakarų Europa ir neatsijungs nuo BRELL energetinio žiedo, kuriam šiuo metu priklauso.
„Turime pripažinti, kad kol sinchronizacijos projektas nebus pabaigtas, yra ypač sunku užtikrinti vientisą Baltijos elektros sistemų veikimą ir tai, kad nė vienas Baltarusijoje pagamintas elektronas nepasieks Lietuvos, Latvijos arba Estijos elektros sistemos. Kol Rusija, Baltarusija ir Baltijos šalys yra fiziškai sujungtos elektros tinklais, (...) elektros energijos srautus tarp mūsų šalių reguliuoja fizikos dėsniai, o ne mūsų priimti įstatymai“, – 15min sakė diplomatė.
„Mūsų manymu, pasiektas susitarimas yra geriausias įmanomas sprendimas, kad fizikos įstatymai, ES vidaus rinkos reguliavimas ir Lietuvos įstatymai veiktų kartu“, – pridūrė ji, kalbėdama apie praėjusią savaitę skelbtą susitarimo variantą.
„Žodžių žaismas“
Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad Europos Komisijos pasiūlytas variantas tikriausiai nėra ypatingai atnaujintas, lyginant su praėjusios savaitės projektu.
Pasak jo, pasiūlymais tikriausiai siekiama, kad pralaimėjusi derybose nesijaustų nei Latvija, nei Lietuva.
„Visos trys Baltijos šalys sutinka, kad bendra trišalė metodika yra reikalinga. Klausimas tik, su kokio griežtumo įsipareigojimais.
Tai čia, matyt, prasidės įvairus žodžių žaismas ir deklaracijos formuluočių tikslinimas ir tada matysime, ar išeina rasti visus tenkinančius sprendimus“, – 15min sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad Europos Komisija susiejo Baltijos šalių gebėjimą susitarti dėl prekybos elektra metodikos su lėšomis, skirtomis sinchronizacijos projektui įgyvendinti.
Anot T.Janeliūno, Briuselis jau ne kartą finansiniais svertais spausdavo Baltijos šalis susitarti dėl įvairių klausimų, įskaitant dėl to, kaip turi atrodyti pats Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų jungimas su Vakarų Europa.
„Tai nėra politiškai korektiškas būdas, bet dažnai veikia efektyviai“, – teigė politologas.
Lietuvos energetikos ministerija būtinybę susitarti dėl metodikos visoms trims Baltijos šalims grindžia tuo, jog nesant tokios sutarties Latvija ir Estija galėtų pasirašyti dvišalį susitarimą. Anot jos, tokiu atveju Lietuva neturėtų jokių saugiklių apsaugoti šalies elektros energijos rinką nuo baltarusiškos elektros.
Praėjusią savaitę Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas per kelias dienas. Branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui iš Rusijos buvo atgabentas gegužės pradžioje.
