„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, schemoje dabar matosi, kad visiškai atjungta tiekimo magistraliniu dujotiekiu Minskas–Vilnius–Kaunas–Kaliningradas sistema, ir Kaliningrado sritis gamtinėmis dujomis visiškai aprūpinama per SGD terminalą“, – kreipdamasis į V.Putiną antradienį sakė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.
V.Putinas per oficialią ceremoniją simboliškai nurodė įjungti Kaliningrado SGD terminalą ir požeminę dujų saugyklą.
Rusijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad plaukiojančio SGD terminalo Kaliningrado srityje projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti anklavo energetinį saugumą, apsisaugant nuo hipotetinės dujų tranzito per Lietuvą nutraukimo rizikos.
„Terminalo pajėgumai dabar yra 13,2 mln. kubinių metrų dujų per parą. Metinis terminalo pajėgumas leidžia visiškai patenkinti tiek dabartinį, tiek ir būsimą Kaliningrado srities dujų poreikį. Požeminė dujų saugykla Kaliningrado srityje plečiama, tuo pat metu Leningrado srityje anklavo poreikiams statoma dujų skystinimo gamykla“, – sakė A.Mileris.
„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, Jūsų iškelta užduotis visiškai užtikrinti nepriklausomą Kaliningrado srities aprūpinimą dujomis per jūrą – įvykdyta“, – pabrėžė A.Mileris.
1,5 mln. tonų metinio pajėgumo plaukiojantį SGD terminalą Kaliningrado sričiai pastatė Pietų Korėjos „Hyundai Heavy Industries“. Laivas į vandenį buvo nuleistas pernai sausį, tačiau, įvykus sprogimui jį bandant, užsakovui (koncernui „Gazprom“) suremontuotas laivas buvo perduotas tik spalio pabaigoje.
Laivo talpyklų tūris viršija 170 tūkst. kubinių metrų, o maksimalus išdujinimo pajėgumas – 13,2 mln. kubinių metrų dujų per parą. Nuo laivo iki dujų perpumpavimo stoties krante nutiestas 3,5 kilometro ilgio dujotiekis. SGD terminalo akvatorija šiauriau Pionersko-Zelenogradsko rajono priskirta Kaliningrado uosto teritorijai.
Požeminės gamtinių dujų saugyklos Kaliningrado srityje talpa dabar siekia 156 mln. kubinių metrų. „Gazprom“ ją iki 2025-ųjų planuojama padidinti iki 800 mln. kubų.
Atsijungimas nuo elektros žiedo – našta mokesčių mokėtojams
V.Putinas taip pat pasisakė ir apie Baltijos šalių pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamo energetikos žiedo: anot jo, bus papildoma mokestinė našta jų piliečiams.
„Pastaraisiais metais skyrėme daug dėmesio energetikos ištekliams, (Kaliningrado) regiono energetiniam saugumui, taip pat atsižvelgdami ir į Europos Sąjungos planus, kad Baltijos šalys pasitrauks iš Rusijos energetikos žiedo. Tiesą sakant, tai jų reikalas, į tai bus investuojami papildomi (jų) mokesčių mokėtojų pinigai“, – pareiškė V.Putinas per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymą Kaliningrade.
Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su žemyninės Europos tinklais. Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Kaliningrado srityje šių metų gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėm anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas.
Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse bus įrengti vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai.
Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – sinchronizavimo projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.
