Tai politikė sakė komentuodama šią savaitę Briuselyje įvykusias derybas dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (angl. NDICI). Jose pasiektas galutinis politinis susitarimas tarp Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos. Bendras reglamento biudžetas siekia beveik 80 mlrd. eurų.
„Šalia kitų nuostatų, tokių, kaip rule of law (teisės viršenybė – BNS), šalia visokių kitų dalykų, išdėstytų pagal kokius yra skirstoma tokia parama, yra įdėtas ir nuclear safety standards (branduolinio saugumo standartai). Tai va čia yra esmė, kad šalys, kurios turės problemų su branduoliniu saugumu, joms skiriant paramą, šita nuostata yra įdėta į sąlygas kaip jau privaloma“, – BNS sakė EP pozicijai atstovaujanti R.Juknevičienė.
Pasak politikės, nors Astravo AE tiesiogiai nėra įvardijama, į lietuvių argumentus buvo įsiklausyta ir šalies pozicija išgirsta.
„Negalime į tokį didelį instrumentą įrašyti vien tik Astravo. Tai čia yra bendrinė tokia nuostata, bet aš ir motyvavau tuo, kad ir tie patys rusiški reaktoriai, tokie, kaip dabar yra Astrave, jie gali būti statomi, – ir jau girdime pranešimų, – kur nors Afrikoje taip pat. Ir čia jau, aišku, visi suprato, kodėl Lietuva tą klausimą kelia, visi supranta, kad čia dėl Astravo, dėl Baltarusijos“, – aiškino R.Juknevičienė.
Anot jos, tai yra visą išorinę ES paramą nusakantis „fundamentalus dokumentas, kuris nustatys visų į ateitį septynmečių biudžetų reguliavimą“.
„Jis fundamentalus tuo, kad pirmą kartą į vieną instrumentą yra sujungiama daugybė iki šiol gyvavusių instrumentų (...) Pirmą kartą Europos Sąjunga turės instrumentą, pagal kurį jau vieningai ir kaip galima labiau koordinuotai reguliuos pinigus, skiriamus į išorę“, – kalbėjo EP narė.
R.Juknevičienės teigimu, dabar jau liko formalumai įtvirtinti pasiektam politiniam sutarimui, ir iš esmės niekas nesikeis, o pats dokumentas turėtų būti patvirtintas kitų metų pradžioje. Politikės teigimu, Lietuvai metas aktyviau dalyvauti ES išorės pagalbos skirstymo procese.
Pirmą kartą Europos Sąjunga turės instrumentą, pagal kurį jau vieningai ir kaip galima labiau koordinuotai reguliuos pinigus, skiriamus į išorę.
„Aktualu yra tai, kad Lietuva pagaliau išeitų į tam tikrą lygį ir naujai Vyriausybei bus toks siūlymas (...), kad apskritai Lietuva pradėtų jungtis į tą pinigų skirstymą, kuris yra išorei, jeigu taip supaprastintai kalbėtume“, – argumentavo europarlamentarė.
Pasak jos atstovų pranešimo, minėtas reglamentas sujungia daugumą iki šiol atskirai veikusių ES finansinių instrumentų, kuriais finansuojama ES politika vystomojo bendradarbiavimo, kaimynystės ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Per šį instrumentą bus finansuojama didžioji dalis Europos Sąjungos užsienio politikos veiksmų globaliu mastu per ateinančių septynerių metų laikotarpį.
Reglamentas susideda iš keleto komponentų – geografinių programų, taip pat ir Kaimynystės programa, kuriai bus skirta apie 20 mlrd. eurų. Kartu jis apima ir tematines programas – žmogaus teisių ir demokratijos, pilietinės visuomenės, stabilumo ir taikos bei globalių iššūkių srityse, taip pat greitojo atsako veiksmus bei rezervą nenumatytiems poreikiams.
Šio trilogo tarp EP, Europos Komisijos ir Tarybos metu buvo preliminariai sutarta pakeisti reglamento pavadinimą į „Globali Europa“.
