Vienas svarbiausių tikslų – elektros energijos perdavimo sistemos sinchronizacija su Europos tinklais. Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2025 metų. „Nordbalt 2“ ir „LitPol Link 2“ projektus ketinama įgyvendinti taip pat iki 2025 metų.
Taip pat numatoma tinkamai įvertinti Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę ir įtaką konkurencijai. Iki 2018 metų turėtų būti nuspręsta, kaip didinti vietinę elektros gamybą.
„Energetinis saugumas neįmanomas be nuosavų gamybos šaltinių. Todėl būtina investuoti į vietinę patikimą ir konkurencingą elektros gamybą, užtikrinančią visos valstybės elektros suvartojimo poreikius“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas R.Masiulis.
VAE projektui naujoje strategijoje vietos nėra – nors projekto nutraukti nesiūloma, ketinama jį įšaldyti tol, kol jis taps ekonomiškai naudingas arba, atsižvelgiant į energijos tiekimo saugumo aplinkybes, jis taps būtinas.
„Tuo metu, įvertinant esamą įdirbį ir galimą bendradarbiavimo potencialą, išnaudoti visas kitas bendradarbiavimo su „Hitachi“ kompanija galimybes (energijos technologijų, efektyvumo ir kitose srityse)“, – rašoma naujosios strategijos gairėse.
Strategijoje ketinama numatyti, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis sudarytų 35 proc. šalyje suvartojamos energijos, o 2050 metais pasiektų 70 proc. Tam, kad, didinant atsinaujinančių išteklių suvartojimą šalyje, energetikos sistema būtų stabili, žadama per porą metų parengti AEI integracijos modelį, o iki 2022 metų įgyvendinti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktojo agregato projektą. Naujasis agregatas padės reguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris būtent ir atsiras dėl didelio IAE panaudojimo.
Iki 2020 metų ketinama vėjo elektrinių suminę galią padidinti 250 MW, su sąlyga, kad dėl to vartotojams elektros kaina neaugs.
Taip pat siūloma pasibaigus SGD terminalo ilgalaikei išperkamajai nuomai (2024 metais) įsigyti laivą „Independence“. Tam Energetikos ministerija siūlo prašyti Europos Sąjungos paramos arba kitų regiono valstybių finansinio indėlio.
Iki 2019 metų turėtų būti sukurta regioninė Lietuvos, Latvijos, Estijos (su galimybe prijungti Suomiją ir Lenkiją) dujų rinka, o iki 2021 metų nutiestas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Būsimoje strategijoje taip pat ketinama grįžti prie skalūnų klausimo – visų pirma įvertinti netradicinių angliavandenilių išteklius Lietuvoje, ir, esant palankioms sąlygoms, juos išgauti.
Daug dėmesio naujojoje strategijoje bus skiriama ir energijos vartojimo efektyvumui didinti. Pavyzdžiui, iki 2020 metų ketinama atnaujinti ketvirtadalį visų daugiabučių, o iki 2030 metų – pusę. Tai padėtų sutaupyti 5–6 TWh energijos.
Tam, kad sumažėtų aplinkos tarša, būtinos permainos ir transporto sektoriuje. Todėl reikia skatinti alternatyvių degalų rūšių – SGD, gamtinių dujų ir biodujų – naudojimą transporte, taip pat skatinti elektromobilių naudojimą, – sakė R.Masiulis.
Taip pat žadama vystyti tas pramonės šakas, kurios suvartoja mažai energijos. 2050 metais pramonėje energijos suvartojimo intensyvumas turėtų sumažėti 2,4 karto.
Strategijoje taip pat numatoma pereiti prie aplinką tausojančio viešojo transporto, skatinti alternatyvų degalų rūšių naudojimą transporte, sukurti SGD varomų transporto priemonių degalinių tinklą, taip pat įrengti įkrovimo vietas elektromobiliams.
„Tam, kad sumažėtų aplinkos tarša, būtinos permainos ir transporto sektoriuje. Todėl reikia skatinti alternatyvių degalų rūšių – SGD, gamtinių dujų ir biodujų – naudojimą transporte, taip pat skatinti elektromobilių naudojimą“, – cituojamas R.Masiulis.
