„Lietuvai svarbu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Elektros ir kitų jungčių su Rusija nutraukimas mums yra labai svarbus. Norime kiek įmanoma greičiau atsikratyti bet kokios Rusijos įtakos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Manome, kad nėra teisinga turėti naudos iš prisijungimo prie Rusijos elektros tinklo, todėl norime greitai iš jo pasitraukti“, – dienraščiui teigė R.Masiulis.
2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas praėjusią savaitę „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kkiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar.
„Deja, Baltijos šalys yra susietos tuo pačiu siūlu, todėl mūsų kolegų estų elgesys mus erzina. Be Estijos mes negalime sinchronizuoti savo elektros tinklų su kontinentine Europa, kadangi mes tai galime padaryti tik visi trys kartu. Kad ir ką nuspręstų Estija, Lietuva yra su tuo susijusi“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
R.Masiulis pridūrė, kad sprendimas atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo turi būti priimtas rugpjūtį. Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį.
„Jei mes norime teisiškai nutraukti sutartį, tuomet tai turi būti pranešta prieš pusmetį. Iki rugpjūčio 7 dienos turi būti pranešta, kad sutartis nebus pratęsta. Tokiu atveju kitų metų vasarį bus galima teisiškai nutraukti sutartį“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, kur tarpininkaujant Europos Komisijai spręs ginčą dėl elektros tinklų sinchronizacijos.
