Rokas Masiulis pripažino, kad su Baltijos kaimynėmis deramasi dėl tam tikrų techninių parametrų ir prekybos elektra metodikos „kampų gludinimo“, tačiau tai visiškai nereiškia didesnio elektros kiekio iš trečiųjų šalių.
„Sunku pasakyti, jeigu čia dirbtinai kažką bandyti didinti, ar tai padėtų kainoms. O antra, nelabai techniškai ir įmanoma, nes mes visus skaičiavimus darome pagal (Lietuvos priimtą – BNS) metodiką“, – trečiadienį sakė R.Masiulis.
Anot jo, natūralu, kad politiniu lygiu gali kilti iniciatyvų vienaip ar kitaip reaguoti į drastiškai išaugusias kainas Baltijos šalyse ir Suomijoje, tačiau „Litgrid“ laikosi Lietuvoje galiojančios metodikos.
„Matėme tas diskusijas, kad estai lyg pasisakė, kad reikia tą diskutuoti. Be abejo, normalu, kad politikai diskutuoja, kad galbūt „va, imsime čia ir rusai padės“. (...) „Litgrid“ skaičiuoja pralaidumus, remdamasis patvirtinta metodika, pagal savo formules ir kokie tie skaičiai gaunasi, tokie gaunasi“, – kalbėjo R.Masiulis.
Pasak jo, šiuo atveju galimai supainioti didesni kaimynų lūkesčiai su vykstančiomis techninėmis derybomis, skirtomis „sukalibruoti“ dvi metodikas – vienašalę Lietuvos ir dvišalę Latvijos su Estija.
„Gal šiek tiek supainioti dalykai: su latviais, estais mes iš tikrųjų diskutuojame dėl lietuviškos metodologijos tam tikrų formulių kampų apgludinimo. (...) Matome, kad kartais formulės taip suveikia, kad tą pačią dieną gaunasi per dideli pralaidumų svyravimai“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.
„Daugiau mes kalbame apie tą formulių sukalibravimą, bet jis jokios įtakos nei galutiniams kiekiams, nei prekybai, nei niekam neturi“, – sako jis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį teigė, kad elektra iš Rusijos neformuoja kainos, rinkos nėra sujungtos ir pokalbiai šiomis temomis nevyksta.
Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, remdamasis „Elering“ pranešė, kad Baltijos šalys svarsto galimybes „leisti daugiau Rusijos ir Baltarusijos elektros savo rinkose“.
„Šiuo metu kontaktuojame su Lietuvos kolegomis ir tas bendravimas bus intensyviai tęsiamas ateinančiomis dienomis“, – transliuotojui kalbėjo „Elering“ atstovas Ainas Kiosteris, pridurdamas, kad Estija ir Latvija sumažino prekybos su Rusija apimtis paprašius Lietuvai.
„Ir dabar diskutuojame, ar negalėtume, vaizdžiai sakant, šiek tiek atsukti čiaupą. Bet negalime pasakyti, kokie yra tikslūs skaičiai, jie vis dar aptariami“, – sakė A.Kiosteris.
Kita vertus, ERR teigia, kad Estijoje netikima, jog iš Rusijos perkama elektra padės pastebimai sumažinti elektros kainas.
Padėtis negali pagerėti vien padidinus elektros pasiūlą iš trečiųjų šalių.
„Padėtis negali pagerėti vien padidinus elektros pasiūlą iš trečiųjų šalių (...) Nedrįsčiau sakyti, kad tai normalizuotų kainas“, – mano Estijos Ekonomikos reikalų ir komunikacijos ministerijos vicekancleris energetikos klausimais Timas Tataras.
Lietuvai rugsėjo viduryje sumažinus maksimalų pralaidumą (angl. Total Transfer Capacity, TTC) tarp Lietuvos ir Baltarusijos, Latvija prekybai su Rusija gali išduoti tik tokius pajėgumus, kurie maždaug atitinka Latvijos-Rusijos linijų pralaidumą.
Tuo metu kai pagal Latvijos ir Estijos iki tol taikytą metodiką vertintas maksimalus Baltarusijos-Lietuvos jungčių pralaidumas.
Estijai ir Latvijai prekiavus su Rusija pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką, Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė, kad tokiu būdu per Latviją į Lietuvą patenka Astravo atominės elektrinės (AE) elektra ir dėl to pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija tikino, kad prekiauja tik rusiška elektra.
Šios savaitės pradžioje „Nord Pool Spot“ biržoje valandinė elektros kaina Baltijos šalyse ir Suomijoje buvo pakilusi net iki 1000 eurų už megavatvalandę. BNS kalbinti rinkos dalyviai teigė, kad tai nulemta iš karto kelių priežasčių: šaltų orų, sumažėjusios vietinės generacijos, pabrangusių gamtinių dujų.
