„Jeigu vis tik būtų tokia situacija (elektros – BNS) kainos dar vis tik kiltų į viršų ar nemažėtų yra, matyt, rimta rizika, kad įmonė finansiškai negalės 100 proc. priimti to viso krūvio, to skirtumo, kuris šiandien susidaręs rinkose“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Renatas Pocius.
Komiteto pirmininko Mykolo Majausko skaičiavimais, dėl skirtumo tarp vartotojų mokėjimų ir išlaidų už energijos išteklius „Ignitis“ gali negauti apie 380 mln. eurų pajamų. Pasak R.Pociaus tai yra reikšminga suma.
„Kol kas mes dar neturime atsakymo, bet akivaizdu, kad 380 mln. eurų yra reikšminga suma. Planuojame su „Ignitis“ turėti diskusiją, kaip galima būtų spręsti ir apskritai, ar būtų galima įgyvendinti įstatyme numatytas nuostatas dėl išdėliojimo laike. Įstatyme yra numatyta, kad šitas išdėliojimas laike gali būti irgi atliktas įvertinus įmonės finansines galimybes – ar įmonė galės tą naštą panešti ir, ar nebus taip, kad įmonė po to turės finansinių problemų“, – komitete teigė R.Pocius.
VERT vadovo teigimu, balandžio pirmą savaitę norima jau turėti atsakymus į visus šiuos klausimus.
„Ar galės, kiek galės, jeigu galės. Šiandien dar tų atsakymų kol kas neturime“, – sakė R.Pocius.
Pasak jo, bus aiškinamasi, ar galima įgyvendinti įstatymo nuostatas, leidžiančias mokėjimus „Igničiui“ dėl išaugusių energijos kainų išdėlioti per ilgesnį laiką. Toks sprendimas pernai jau buvo priimtas dėl dujų, leidus mokėjimus išdėlioti per penkerius metus.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad svarstomos valstybės garantijos energetikos įmonėms, dėl to kalbama su Europos Komisija.
„Prasidėjus karui Ukrainoje energetinių išteklių kainos yra aukštos, kai kurios energetikos įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, svarstoma valstybės teikiamų garantijų tvarka, kalbama su Europos Komisija, kad būtų galima išgyventi šią laikiną krizę“, – kitame – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė A.Zananavičius.
Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė priminė, kad „Ignitis grupė“ pernai dirbo pelningai ir suabejojo, ar jai reikia padėti.
Tai gal „Ignitis“ galėtų padėti?
„Valstybinė įmonė uždirbo 231 milijoną grynojo pelno ir planuoja išdalinti 27 mln. eurų dividendų, šio karo maro situacijoje tai apstulbino. Daug kas negali susitvarkyti su energetikos kaštais. Tai gal „Ignitis“ galėtų padėti?“ – klausė L.Mogenienė.
„Visos Europos įmonės turi sunkumų, karo atveju turime būti solidarūs, apyvartinių lėšų problema yra aktuali, jų negalima pritrūkti, jos negalės skolintis rinkoje. O „Igničio“ dividendus gauna valstybė, jie panaudojami įvairiems geriems tikslams“, – atsakė A.Zananavičius.
Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, „Igničiui“ nebūtina prašyti valstybės paskolos.
„Mano žiniomis, artimiausiu metu poreikio tokiai priemonei nėra, jeigu jis iškiltų, tas būtų svarstytina“, – komitete pareiškė jis.
„Turime suprasti, kad tai yra valstybės pagalba įmonei ir ta pagalba būtų teikiama tokiu atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas visų šalies gyventojų sąskaita. Reikia pasverti, ar įmonei turėtų padėti tie vartotojai, kurie vartoja jos produkciją, ar visi mokesčių mokėtojai per visų mūsų sumokamus mokesčius“, – kalbėjo viceministras.
Kainos vartotojams nuo liepos didės, bet tikėtina, mažiau
M.Majauskui paklausus, ar reikėtų koreguoti įstatymus, kad valstybė galėtų užtikrinti įmonės finansinių srautų subalansavimą, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad juos reikėtų keisti, jei būtų nutarta nuo liepos mažiau didinti kainas gyventojams.
„Jeigu būtų priimtas sprendimas, kad reikia tikrai mažiau kainas didinti ir jeigu „Ignitis“ tikrai susiduria su tam tikrais finansavimo iššūkiais, reikėtų peržiūrėti įstatymus“, – komitete sakė viceministrė.
„Mes vertiname šitą saugumo aspektą, kad „Ignitis“ tikrai turi turėti galimybę skolintis lėšas ir turėti pakankamą kreditingumo lygį, kad galėtų užtikrinti mūsų valstybės saugumą gamtinių dujų srityje ir tuo pačiu elektros energijos gamybos srityje. Tai yra labai svarbu. Prašome VERT atsižvelgti į šį aspektą“, – kalbėjo I.Žilienė.
Pasak jos, vieno suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio kaina siekia 100–150 mln. eurų.
R.Pociaus duomenimis, elektros kaina biržoje dabar siekia beveik 105 eurus už megavatvalandę, kai pernai tokiu pat metu ji buvo 52-60 eurų. Brangiausiai – 212 eurų – elektra kainavo 2021 metų gruodį.
Pasak jo, gamtinių dujų kaina Europos biržose dabar svyruoja nuo 100 eurų iki 120 eurų antrajam pusmečiui: „Kaip ir elektros atveju, viršija daugiau negu 40 proc. kainos, kuri yra įskaičiuota į tarifus buitiniams vartotojams“.
R.Pociaus teigimu, „Ignitis“ esant tokiam skirtumui gali kreiptis į VERT ir siūlyti švelnesnį kainos augimą vartotojams, išdėliojant skirtumą tarp faktinės ir prognozuojamos kainos per penkerių metų laikotarpį: „Diskutuosime su „Ignitis“.
Tačiau, anot jo, skirtingai negu už elektrą, „Ignitis“ nesurenkama suma už dujas bus gerokai didesnė, ypač pirmąjį šių metų pusmetį, – ji gali siekti 187 mln. eurų. Tokia prognozė paskaičiuota vertinant rinkos dujų kainas ir naudojamų dujų kiekius.
