Šiuo metu dauguma gyventojų elektrą perka iš visuomeninio tiekėjo – „Ignitis grupės“ bendrovės „Ignitis“, o jos kainą reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Tai teigiamas dalykas, nes jau seniai lauktas. Kokie pliusai? Aišku, kad pagyvins prekybą, pačią elektros energijos rinkos dinamiką. Vartotojams šiek tiek prisidės darbo, nes galima prognozuoti, kad pasibaigiant metams jie gaus įvairių pasiūlymų, iš kurių turės pasirinkti vieną. Teks pamąstyti, paskaityti, paskaičiuoti, kokį variantą rinktis“, – BNS ketvirtadienį sakė Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas R.Staselis.
Jo teigimu, ši nauja praktika gali neatrodyti patraukli žmonėms, tačiau elektros reikšmė jų kasdienybėje veikiausiai pateisins pastangas.
„Tas nebus labai patogu ir gali būti šiek tiek alerginės reakcijos iš vartotojų (...) Bet elektros energija yra turbūt toks pat svarbus dalykas mūsų buityje, gyvenime, kaip duona. Duoną pirkdamas irgi galvoji“, – pridūrė jis.
R.Staselis neatmetė galimybės, kad kaina vartotojams gali ūgtelti.
Bet elektros energija yra turbūt toks pat svarbus dalykas mūsų buityje, gyvenime, kaip duona. Duoną pirkdamas irgi galvoji.
„Estijoje ir Latvijoje, kada vartotojai buvo „paleisti“ į rinką, elektros kainos mažmenoje šiek tiek pakilo. Turint galvoje, kad paskutinius dešimt metų mūsų valdžia, kokios sudėties bebūtų buvus, ji visokiais būdais spaudė mažmeninę kainą žemyn, – ne tik reguliavimu, bet tam tikra sąnaudų ekvilibristika, – tai tas kilstelėjimas, aišku, gali būti ir Lietuvoje. Nes jau Lietuvoje buvo labai prispausta žemyn kaina“, – argumentavo NLEA ekspertas.
Anot jo, rinkos liberalizavimas ir naujų tiekėjų bei paslaugų atsiradimas gali būti patrauklus vartotojams, turinčius savus įpročius, pavyzdžiui, linkę pirkti tik elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
„Sakyčiau, pirmiausia išloš aktyvūs ir išmanūs tiekėjai, tada laimės aktyvūs išmanūs vartotojai, neatmetu galimybės, kad tarp siūlymų bus koks nors žalios energijos paketas. Žmonės, kuriems ta ideologija yra artima, jau galės be sąžinės graužaties rinktis, žinodami, kad jie gauna vien „vėją“ arba „vėją plius hidro“ ir panašius paketus“, – sakė R.Staselis.
„Žinoma, kad procesas bus įdomus, nebūtinai iš pat pradžių jis bus sklandus, nes šiokių tokių pastangų domėtis, paskaityti kitų patirtis – reikės šiek tiek darbo pridėti“, – apibendrino ekspertas.
Visi buitiniai vartotojai palaipsniui, nuo 2021 iki 2023 metų, turės pasirinkti elektros tiekėją.
Tiekimo rinkos liberalizavimas vyks trimis etapais. Nuo kitų metų kainos nebus reguliuojamos daugiau kaip 5 MWh per metus suvartojantiems vartotojams, nuo 2022 metų – daugiau kaip 1 MWh, o nuo 2023 metų – visiems likusiems vartotojams.
Lygiagrečiai numatoma sukurti bazinę duomenų kaupimo ir mainų platformą (vadinamąjį „data hub“), bus diegiami ir išmanieji skaitikliai.
Elektros įsigijimo ir tiekimo kaina sudaro apie 48 proc. galutinėje kainoje. Kita jos dalis – perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.
