„Mano nuomone, kai bus pabaigtas projektas „Nord Stream 2“, tai Ukraina Rusijai tiesiog bus nebereikalinga. Ir nereikia čia turėti kažkokių iliuzijų, kad vis dar bus siekiama išlaikyti tranzito sutartį per Ukrainą“, – BNS komentavo buvęs energetikos viceministras R.Švedas.
JAV ir Vokietijos trečiadienį pasiektame susitarime numatyta, kad Vašingtonas atsisako ketinimų įvesti sankcijas „Nord Stream 2“ projekto dalyviams, tačiau sankcijų Maskvai galimybė išlieka, jeigu Rusija naudos dujotiekį kaip energetinio spaudimo priemonę.
Susitarime taip pat numatytas siekis išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą.
„Nord Stream 2“ padvigubintų rusiškų dujų eksporto koridoriaus iš Rusijos į Vokietiją pajėgumą, o tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, gaunančią už tai milijardus eurų.
Vokietija žada pasinaudoti visais svertais, kad įtikintų Rusiją iki dešimties metų pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutartį, turinčią pasibaigti 2024-ųjų pabaigoje, nepaisant „Nord Stream 2“ starto.
Ukrainai metas gręžtis nuo Rusijos energetikos įmonių
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas teigia, jog susitarimo sąlygos, pagal kurias Vokietija įsipareigoja kartu su JAV spausti Rusiją išlaikyti dujų tranzitą per Ukrainą, tėra „fasadinė“ pozicija.
Pasak jo, iš Rusijos Baltijos jūros dugnu nutiesus jau antrą „Nord Stream“ vamzdį į Vokietiją, situacija Ukrainai pasikeis radikaliai.
„Tiesiog Ukraina bus nebereikalinga ir čia Vokietijos siekis bandyti išlaikyti tą 10 metų (tranzitą – BNS) arba taikyti sankcijas, jeigu pamatys, kad Rusija piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi ir panašiai, mano vertinimu, tai oficiali pozicija, fasadas“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, Maskva moka ypač gerai manipuliuoti, piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, tiekiant energetinius resursus. Susiformavus energetinei nepriklausomybei yra labai sunku taikyti sankcijas Rusijos atžvilgiu.
„Įsivaizduokite: bus du „Nord Stream“ dujotiekiai, labai reikšminga Vokietijos kaip šalies energetinė priklausomybė nuo Rusijos Federacijos ir Vokietija sako, kad jeigu jau tik Rusija piktnaudžiaus, Vokietija Rusijos atžvilgiu taikys sankcijas. Tai čia netgi toks prieštaravimas“, – tikino R.Švedas.
Jo teigimu, Ukraina, nepaisydama milijardinių dujų tranzito praradimų, turėtų liautis kurti lūkesčius dėl Kremliaus kontroliuojamų įmonių: Lietuvos ir apskritai trijų Baltijos šalių, kaip Europos Sąjungos narių, patirtis rodo, kad tai būtų teisingas žingsnis.
R.Švedo manymu, Berlynui pažadėjus Ukrainai milijardo dolerių (apie 850 mln. eurų) žaliosios energetikos fondą, Kijevas turėtų koncentruotis būtent į šiuos pinigus, taip užsitikrinant energijos tiekimo saugumą.
„Ir aš linkėčiau Ukrainai maksimaliai efektyviai panaudoti šias lėšas, savo branduolinę energetiką ir turėti kuo mažiau reikalų su Kremliaus įmonėmis, ir pradėti savarankiškai darbą“, – sakė jis.
Tiesa, jis priminė, jog „korupcija Ukrainoje yra didelis iššūkis“ ir svarbu užtikrinti, kad pinigai nebūtų iššvaistyti korupcinių struktūrų.
Vokietija turi alternatyvų dujotiekiui, bet jų kol kas nepasirinko
Vertindamas JAV ir Vokietijos susitarimą R.Švedas teigė, kad reikia matyti abu situacijos dėmenis: iš vienos pusės politinį, geopolitinį ir vertybinį aspektą, iš kitos – ekonominį. Pasak jo, Vokietijai būtina pakeisti savo anglies dalį energetikoje mažiau taršiais resursais, kai žaliosios energetikos dalis dar nėra pakankama.
„Jų balanse anglis, pabrėžiu, anglis sudaro apie 20 proc. Tai Vokietija turi vykdyti savo įsipareigojimus Europos Sąjungos kontekste, kovoje su klimato kaita (...) Vokietijai vienareikšmiškai reikia tą anglį kažkuo pakeisti ir greičiausias, ekonomiškai efektyviausias būdas yra dujos“, – sakė R.Švedas.
Kita vertus, anto jo, negalima nematyti ir politinės, vertybinės klausimo pusės. Turint omenyje, kad Rusijos „Gazprom“ yra valstybės kontroliuojama įmonė, reikia klausti, ar Europos šalys, perkančios šias dujas, nori remti Kremliaus politiką, kuri yra „diktatoriška ir ekspansionistinė“.
R.Švedas pripažįsta, kad tai yra atviras klausimas, kuris ir kelia debatus ir labai sunku užimti kategorišką poziciją.
„Mano nuomonė būtų, kad vis dėlto, kai iškyla ne tik politinis-geopolitinis, bet ir vertybinis klausimas, net ir labai sudėtingais atvejais, tokiais, kaip Vokietijos, kiekviena šalis turi pasirinkimo galimybę“, – sakė buvęs energetikos ministras.
Jis taip pat pastebėjo, kad svarbi yra ir visos Europos Sąjungos laikysena Rusijos energetikos resursų atžvilgiu.
„Ar iš tikrųjų visa Europos Sąjunga nori didinti priklausomybę nuo Rusijos Federacijos? (...) Europos Sąjunga, mano vertinimu, šia prasme elgiasi neteisingai prieš savo deklaruotą energetikos politiką, kuria siekiama mažinti priklausomybes nuo dominuojančių tiekėjų, ypač tokių, kurie yra nepatikimi“, – sakė ekspertas.
Paprašytas detalizuoti galimas Berlyno alternatyvas jis sakė, kad SGD sprendimui Vokietija turi viską, ko reikia.
„Vokietija turi ir technologijų, ir galimybių, ir gali tai padaryti, ir tie 55 mlrd. kubinių metrų pajėgumai („Nord Stream 2“ metinis pralaidumas – BNS) – Vokietijos mastu ir turint jos priėjimą prie jūros, tai tikrai jie galėtų susitvarkyti“, – aiškino R.Švedas.
Lietuvos padėtis be SGD terminalo būtų kritinė
Pasak eksperto, Klaipėdos SGD terminalas dabar užtikrina Lietuvos energijos tiekimo saugumą, artėjant į pabaigą „Nord Stream 2“ projektui.
„Kas būtų, jeigu Lietuva neturėtų SGD terminalo? Lietuvos padėtis tokiu atveju, atsiradus „Nord Stream 2“, būtų kritinė. Tai, jog Lietuva turi šį terminalą, dabar gali tik pasidžiaugti, kad Lietuva išsprendė energijos tiekimo saugumo užtikrinimo į Lietuvą ir regioną klausimą“, – BNS sakė R.Švedas.
Jis mano, kad Lietuva yra energetinis centras, kuris gali atnešti naudos visam regionui. Anot R.Švedo, negalima atmesti, jog Rusija imsis manipuliuoti dujų tiekimu į Ukrainą ar Baltarusiją.
„Lietuvos terminalas, Lietuvos dujų jungtys su Lenkija, Lenkijos terminalas čia suvaidins iš tikrųjų svarbų vaidmenį teikiant alternatyvą“, – kalbėjo energetikos ekspertas.
„Nord Stream 2“ šiuo metu baigiamas tiesti šalia jau veikiančio pagrindinio Rusijos eksporto dujotiekio į Europą „Nord Stream“, kuriuo 2020 metais perpumpuota 60 mlrd. kubinių metrų dujų. Tokio pat pralaidumo naująjį dujotiekį Rusija tikisi pradėti naudoti šiais metais.
