Susitarimas – politinis signalas Kremliui
„Kremlius naudojo gamtines dujas kaip priemonę ir net ginklą savo užsienio politikos ir geopolitikos tikslams pasiekti, o „Gazprom“ buvo tas „kareivis“ ir šitos politikos vykdytojas. Tokio susitarimo pasirašymas Amerikoje, kai vyko JAV ir Baltijos šalių aukščiausio lygio susitikimas, parodo, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebėra priklausomos nuo energijos išteklių tiekimo nuo Rusijos, gali pasirinkti patikimą tiekimo partnerį, kuris yra ir NATO partneris“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius R.Švedas.
Pasak jo, dar vienas signalas Kremliui yra tai, kad JAV tampa rimta dujų tiekimo rinkos žaidėja Europoje, o tai reiškia, kad JAV ir Rusija susirems konkurencinėje kovoje.
Ekomininė nauda ir šaliai, ir vartotojams
R.Švedo teigimu, svarbi ir ekonominė susitarimų su JAV bendrove svarba – dėl jų laimės ir Lietuvos vartotojai, ir visa šalies ekonomika.
„Pagaliau gamtinių dujų rinka Lietuvoje pradeda veikti, randasi konkurencija, randasi skirtingi gamtinių dujų tiekėjai, kurie pradeda konkuruoti. Dėl konkurencijos laimi Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika“, – kalbėjo R.Švedas.
Eksperto teigimu, sutartys gali neturėti staigios tiesioginės naudos vartotojams, tačiau dujų tiekėjų skaičiaus augimas gali neleisti dirbtinai kelti kainas.
„Vartotojui tiesioginė nauda bus visų pirma per kainos suvaldymą, tai yra suvaldomas gamtinių dujų kainų kilimas. Vienas ar du tiekėjai gali bandyti manipuliuoti situacija, bet kai bus du, trys ar daugiau tiekėjų, kuomet Amerika įsijungia, eiliniam vartotojui yra signalas, kas bus reali konkurencija“, – sakė R.Švedas.
Vis dėlto šiuo atveju jis įžvelgia ir grėsmių – Kremlius gali dempinguoti kainas.
„Yra tikimybė, kad pradės dempinguoti kainas, tai yra pardavinėti dujas ypač žemomis kainomis Lietuvai, norėdamas sužlugdyti Lietuvos bendradarbiavimą su Amerika, Norvegija, kur bendradarbiavimas vyksta rinkos kainų pagrindais. Politiškai tai būtų mums didelė žala, bet ekonomiškai kainos būtų mažesnės“, – teigė R.Švedas.
Jo teigimu, pigesni energetikos ištekliai sustiprins Lietuvos ekonomiką ir pramonę – pastaroji naudos pigesnes dujas, mažės elektros gamybos kaina. Be to, stiprėjant šalies pramonei, daugės darbo vietų.
Galimybių metas SGD terminalui Klaipėdoje
R.Švedas įsitikinęs, kad šiuo metu SGD terminalui Klaipėdoje yra ypač palankios galimybės, jas Lietuva turi išnaudoti.
„Žiūrint į pasaulines tendencijas, yra didelių galimybių metas SGD terminalui Klaipėdoje. Kadangi, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per artimiausius du dešimtmečius gamtinių dujų vartojimas pasaulyje beveik padvigubės, o jų transportavimas per SGD terminalus sudarys 60 proc., tai yra labai rimtas signalas mūsų SGD terminalui, „Klaipėdos naftai“, Vyriausybei, Energetikos ministerijai“, – kalbėjo R.Švedas.
Buvusio energetikos viceministro teigimu, terminalo Klaipėdoje sėkmei pasitarnaus ir 2021 metais planuojama pastatyti dujų jungtis su Lenkija (GIPL).
„Jungtinėms Amerikos Valstijoms trijų Baltijos šalių rinka yra per daug maža, taigi, atsiradus gamtinių dujų jungčiai su Lenkija, per Lietuvos terminalą Klaipėdoje atsiranda galimybę tiekti dujas visai vidurio Europai, taip pat ir Ukrainai. Šių jungčių atsiradimo svarba yra strateginė ir tiesiogiai susijusi su mūsų bendradarbiavimo su JAV plėtra (...) Mūsų terminalas taptų Rytų ir Vidurio Europos svarbos terminalu“, – teigė R.Švedas.
Pasak jo, Suomija, beveik visiškai priklausanti nuo Rusijos dujų, ateityje taip pat galėtų naudotis alternatyviu tiekimu iš Lietuvos.
„Dar galima būtų panaudoti Latvijoje esančią požeminę gamtinių dujų saugyklą, kuri vis dar yra „Gazprom“ žinioje, bet tikriausiai artimiausiu metu Latvija valdymą susigrąžins, ir čia irgi yra perspektyva – galima būtų pirkti dujas vasarą, kuomet jos pigesnės ir naudoti jas mūsų regione žiemą, tuomet laimėtų viso regiono gyventojai, taip pat ir suomiai. Jeigu Suomijai iškiltų dujų tiekimo problemos, mūsų terminalas galėtų padėti ir Suomijai“, – sakė R.Švedas.
Lietuvos ir Lenkijos bendrovės iki 2021 metų pabaigos ketina nutiesti dujotiekį tarp abiejų šalių (GIPL), kuris sujungs Klaipėdos SGD terminalą su Europos dujų tinklais, be to, 2020-aisiais turėtų pradėti veikti Estijos–Suomijos dujotiekis „Balticconnector“. Tokiu būdu visos Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija bus sujungtos dujų vamzdynais, o jų tarpinės „stotelės“ bus Inčukalnio dujų saugykla ir Klaipėdos SGD terminalas.
Dujų prekybos bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ antradienį pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su SGD terminalo operatore „Freeport LNG“ – ji baigia statyti SGD terminalą Kintanos saloje Teksaso valstijoje – Lietuva dar labiau diversifikavo dujų tiekimą iš Vakarų.
Suskystintas dujas Lietuvos įmonės perka iš JAV „Cheniere“, „Koch Supply & Trading“, taip pat Norvegijos „Statoil“, Ispanijos „Gas Natural Fenosa“. Pirmąjį JAV išgautų SGD krovinį Lietuva įsigijo pernai iš pirmąjį JAV SGD eksporto terminalą „Sabine Pass“ valdančios kompanijos „Cheniere“.
