„Manome, kad neverta Lietuvoje tiesti ir šios linijos, ir statyti suskystintųjų dujų terminalo. Abu projektai neatsipirks. Čia jau lietuvių apsisprendimo klausimas, ką jie pasirinks“, – žurnalo IQ kovo mėnesio numeryje paskelbtame interviu sakė R.Sikorskis.
Dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos klausimas buvo aptartas per vasarį vykusius premjerų ir ministrų susitikimus.
Lenkijos energetikos bendrovė „ILF Consulting Engineers Polska“ šiuo metu atlieka dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos galimybių studiją, kuri turėtų būti parengta pirmąjį šių metų ketvirtį. Studijos rezultatai bus pagrindas tolesniems veiksmams dėl projekto, kuris, preliminariais skaičiavimais, kainuos apie 471 mln. eurų (1,625 mlrd. litų), įgyvendinimo.
R.Sikorkio teigimu, šis projektas galėtų būti įgyvendintas tik gavus Europos Sąjungos (ES) paramą.
„Tai labai brangus projektas, jis kainuoja beveik pusę milijardo eurų. Jis neturi ekonominės prasmės be ES paramos“, – sakė Lenkijos ministras.
Pernai abi projekte dalyvaujančios bendrovės – Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Gaz-Systems“ ir bendrovė „Lietuvos dujos“ – atliko šio projekto verslo aplinkos analizę – preliminariu įvertinimu, Lenkiją ir Lietuvą jungiantis dujotiekis būtų 562 km ilgio, per metus į Baltijos šalis juo būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų, vėliau išplečiant pajėgumus iki 4,5 mlrd. kubų.
Lietuva suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos uoste tikisi įrengti iki 2014 metų pabaigos.
