Latvijos premjeras Krišjanis Karinis naujieną pranešė antradienį po Vyriausybės posėdžio. Anot jo, Latvija sustabdys prekybą elektra su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo elektrinė.
Jeigu Baltarusijos valdžia tiek meluoja apie realybę savo šalyje, kaip galima tikėtis, kad atominėje bus kokios nors saugumo garantijos?, – kalbėjo buvęs Latvijos parlamentaras R.Ražukas.
Šis klausimas kurį laiką kėlė įtampą Lietuvos ir Latvijos santykiuose, nes elektrinę nesaugia laikantis Vilnius iki šiol nesėkmingai siekė įtikinti kaimynines šalis dėl elektros boikoto.
Po latvių premjero žinios Lietuvos politikai suskubo sveikinti sprendimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda žingsnį pavadino logišku ir nutiesiančiu kelius į sklandesnį Baltijos šalių elektros tinklų susijungimo su Vakarų Europa projekto įgyvendinimą.
„Vėl galime grįžti prie ambicingo plano, (...) kad sinchronizacijos projektą galėtume pamėginti įgyvendinti greičiau nei iki 2025 metų“, – žurnalistams Biržuose trečiadienį sakė G.Nausėda.
Jis tvirtino, kad prekiauti baltarusiška elektra negalima ir dėl to, koks dabar yra Baltarusijos režimas.
„Manau, kad suteikti ekonominių dividendų režimui, kuris muša ir persekioja savo žmones, demokratinei valstybei būtų labai sudėtinga“, – kalbėjo prezidentas.
Premjeras Saulius Skvernelis feisbuke parašė, kad Latvijos vyriausybės sprendimas yra „akivaizdus ir tiesioginis Baltijos valstybių solidarumo bei bekompromisio europinių vertybių paisymo pavyzdys“.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas 15min sakė, kad Latvijos sprendimas yra aiškus pareiškimas, jog „dabar turime vieningą tikslą (nepirkti baltarusiškos elektros – 15min)“.
„Visi kiti (techniniai – 15min) klausimai yra įgyvendinami. Tai lengvins mūsų susitarimo galimybes“, – teigė energetikos ministras.
Apsisprendimą lėmė protestai?
Buvęs ilgametis Latvijos parlamentaras, lietuvių kilmės Romualdas Ražukas teigia, kad pagrindinė latvių spyriojimosi pasakyti tokį įsipareigojimą priežastis buvo techninė – ar pavyks tai įgyvendinti.
Šis klausimas yra svarbus derybose dėl naujos metodikos su trečiosiomis šalimis.
„Kiek pasižiūrėjau, premjeras konkrečiai tai temai skyrė didelį dėmesį ir pareiškė, kad tiki, jog tą būdą įmanoma atrasti, ir pasakė, kad tai techninių susitarimų reikalas“, – 15min sakė iki 2018 metų Latvijos parlamentaru buvęs R.Ražukas, šiuo metu dirbantis Latvijos universiteto Medicinos fakultete.
Pasak jo, vis dėlto paskutinis lašas tikriausiai buvo dabartiniai įvykiai Baltarusijoje, kur kelias savaites po prezidento rinkimų nesiliauja protestai.
„Latviai yra labai pragmatiški žmonės ir premjero vietoje aš būčiau pagalvojęs taip: jeigu Baltarusijos valdžia šitiek meluoja apie realybę savo šalyje, kaip galima tikėtis, kad toje atominėje bus kokios nors saugumo garantijos?“, – kalbėjo buvęs Latvijos parlamentaras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas irgi teigia, kad apsispręsti latvius galėjo paskatinti pastarųjų savaičių protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos valdymą.
„Šitam kontekste tolesnis Latvijos nenoras įsipareigoti nepirkti Astravo pagamintos elektros atrodytų kaip parama nelegitimiam režimui“, – 15min sakė politologas.
„Latvija, Lietuva ir Lenkija dėl dabartinių įvykių Baltarusijoje viešai turi bendrą poziciją, tai tas turbūt persiliejo ir į diskusijas dėl Astravo AE pagamintos elektros“, – pridūrė jis.
Kitas VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas 15min sakė, kad Latvijos sprendimas „yra ilgalaikio proceso dalis“ ir yra Lietuvos bei Europos Komisijos derybinio spaudimo pasekmė.
Jis taip pat teigė, kad tam įtakos galėjo turėti ir dabartinis „politinis, emocinis fonas dėl Baltarusijos“.
Kaip įgyvendinti?
Rygos sprendimas turėtų į priekį pastūmėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybas dėl to, kaip atrodys Baltijos šalių elektros prekyba su trečiosiomis šalimis po Astravo paleidimo.
Ji smarkiai keisis vien dėl to, kad pradėjus veikti atominei elektrinei Lietuva sustabdys prekybą per Lietuvos–Baltarusijos pjūvį. Iki šiol per jį vyko visa Baltijos valstybių prekyba su Baltarusija ir pagrindine Rusijos dalimi.
Kadangi Baltijos šalys kol kas neplanuoja atsisakyti rusiškos elektros, šioms reikės rasti būdą ją pirkti kitais kanalais.
Latvijos premjeras sakė, kad atsisakiusi baltarusiškos elektros valstybė gali pradėti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama Latvijos ir Rusijos jungtį.
R.Ražukas teigia, kad Latvija importuoja iki 15 proc. jos suvartojamos elektros, o atsisakius prekybos per Baltarusiją gali kilti iššūkių.
„Žinau, kad Latvijos ir Rusijos jungtis yra nepertvarkyta, kaip ir nepertvarkyta jungtis su Estija. Gana sudėtinga padėtis, bet ji, matyt, bus sprendžiama, jeigu jau Latvijos premjeras taip pasakė“, – kalbėjo buvęs Latvijos politikas.
Baltijos šalių derybose dėl prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos svarbios priemonės, kaip atskirti baltarusišką elektrą nuo kitų.
Dėl šių priemonių buvo derėtasi siekiant baltarusiškos elektros išvengti Lietuvai, dar iki latviams paskelbiant jų sprendimą dėl embargo.
„Aiškus latvių politinis sprendimas iš tikrųjų yra didelis argumentas Baltijos šalims techniškai paversti latvių įsipareigojimą techniškai tvarkingu susitarimu“, – sakė politologas T.Janeliūnas.
Velnias slypi detalėse.
Aršus Astravo AE kritikas, konservatorius Žygimantas Pavilionis sunerimo, kad po Latvijos sprendimo metodikoje gali būti atsisakyta nuostatos dėl Lietuvos–Baltarusijos prekybinio pjūvio užvėrimo, neva teigiant, kad per jį būtų prekiaujama tik rusiška elektra.
„Kol kas atsargiai vertinčiau latvių pareiškimą. Tai gražus, nuostabus pareiškimas, bet velnias slypi detalėse“, – 15min teigė Seimo narys.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas 15min dar kartą patikino, kad ties Lietuvos – Baltarusijos prekybiniu pjūviu po Astravo paleidimo švies nuliai: „Lietuvos ir Baltarusijos siena prekybai bus uždaroma nuo pirmųjų kilovatvalandžių gamybos Astravo atominėje elektrinėje pradžios".
Jis tvirtino, kad dėl Baltijos šalių prekybos metodikos tikimasi sutarti iki Astravo AE paleidimo, bet derybinių detalių ministras dar neatskleidė.
„Šiuo metu esame nuolatinėje teksto derinimo būsenoje. Tekstas vis dar yra tobulinamas ir neturime to visiškai išbaigto varianto.
Taigi, kol nesusitarta dėl visko, nesusitarta dėl nieko“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Kaip atrodys Astravo AE paleidimas
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad netoli Lietuvos sienos Astravo atominė elektrinė pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.
Lietuva yra priėmusi įstatymą, kad Astravo elektra negali patekti į šalies rinką, ir ragina kaimynines šalis boikotuoti jėgainės elektrą.
Į pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių rugpjūtį buvo pakrautas branduolinis kuras, taip pradėtas jėgainės vadinamasis fizikinis paleidimas.
Vadovaujantis kitų tokio tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.
Po to prasidės vadinamasis energetinis paleidimas, jis suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas ir jo metu jau gali būti pagaminta pirmoji elektra.
Dar vėliau vyks bandomasis pramoninis reaktoriaus eksploatavimas, o po šių etapų reaktorius pradedamas naudoti normaliai.
Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad elektra iš Astravo AE rinką gali pasiekti maždaug po pusmečio.
