Pasak Registrų centro duomenų administratoriaus Manto Kazlausko, Lietuvoje yra 320 tūkst. saulės moduliams tinkamų stogų, kurių bendras plotas siekia apie 40 mln. kv. metrų.
„Pasižiūrėjus į grafiką matome, kad daugiausia generacijos yra didžiuosiuose mūsų miestuose ir rajonuose, tiksliau, žiedinėse savivaldybėse. Tai yra dėl to, kad ten yra daugiausia pastatų, daugiausia stogų. Bendras šiandien suskaičiuotas energijos potencialas yra 4,79 teravatvalandės“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė M. Kazlauskas.
Registrų centras antradienį pristatė naują geoinformacinės aplinkos žemėlapio REGIA sluoksnį, kuris leidžia pamatyti stogų galimybes pagaminti energiją ant jų įrengus maksimalų saulės modulių skaičių.
Šiuo metu žemėlapyje pateikiama informacija apie beveik visuose miestuose bei žiedinėse savivaldybėse esančius pastatus, likusią dalį duomenų ketinama paskelbti iki šių metų pabaigos.
Vis dėlto įstaigos atstovai pažymi, kad žemėlapyje pateikiami duomenys yra preliminarūs, be to, neįvertinta, ar pastatas yra kultūros paveldo objektas bei ar jis yra saugomoje teritorijoje.
„Suprantame, kad, matyt, tas kertinis sprendimas neturėtų būti priimamas remiantis tiesiog žemėlapiu, bet tikime, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis, kurį žengi susidomėdamas, pasitikrindamas, vertindamas ir toliau jau kreiptis dėl detalesnės analizės“, – spaudos konferencijoje teigė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.
Pasak M. Kazlausko, saulės modulių įrengimui tinkami ne didesnio nei 45 laipsnių kampo, bent 30 kv. metrų tinkamo paviršiaus ne į šiaurę nekreipti stogai, kurių vienas kvadratinis metras galėtų gauti 800 kilovatų saulės spinduliuotės.
Bus dalijama 70 mln. eurų paramos mažoms įmonėms, ūkininkams, AIE bendrijoms
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė teigė, jog kitų metų pradžioje planuojama skelbti naują kvietimą pretenduoti į daugiau nei 70 mln. eurų paramos mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms įsirengti iki 500 kilovatų (kW) galios saulės elektrines.
„Jis skelbiamas tikrai peržiūrėjus ir palengvinus, ir nustačius lankstesnes sąlygas. Viena iš jų, mano nuomone, pati pagrindinė yra tai, kad iki šiol pirmajame kvietime finansavimą galėjo gauti tik gamintojai, kurie įsipareigojo ne mažiau nei 50 proc. elektros energijos suvartoti savo reikmėms. Dabar nustatomas ir platesnis (paramos gavėjų – BNS) ratas – ir gaminantys vartotojai“, – teigė A. Bagočiutė.
Jos teigimu, šiomis lėšomis iki 2026 metų kovo pabaigos tikimasi įrengti apie 226 MW galios naujų saulės energijos pajėgumų.
Praėjusią vasarą visi šie subjektai galėjo pretenduoti į 64 mln. eurų paramą saulės elektrinėms, tačiau per du mėnesius pateikė paraiškų tik už 4 mln. eurų.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius šį faktą pavadino „visišku fiasko“. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys tikino, kad rudenį planuojamas naujas kvietimas bus „geresnėmis sąlygomis“.
