Susitikime kalbėjęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad vasarą vadinamuoju Proveržio paketu komercinėms saulės elektrinėms įvestas suminės 2 GW galios reikalavimas iki šiol stabdo numatytas investicijas ir ragino jo atsisakyti.
Didelių problemų investuotojams sukėlė ir tai, kad ketinimų protokolus pasirašę verslai bendrai viršijo šią galią daugiau nei dvigubai, dėl ko buvo sustabdytas visas procesas ir investicijos, kol bus išsiaiškinta, kurie iš jų galės vystyti savo projektus.
Konstitucinis Teismas (KT) dar aiškinsis, ar toks reguliavimas nepažeidžia Konstitucijos.
„Valstybinės institucijos iki šiol renka, kurie investuotojai verti investuoti, kurie neverti – ir realiai neinvestuoja niekas“, – kalbėjo M.Nagevičius pridūręs, kad Lietuva šuoliuoja į priekį, tačiau tik „viena koja“.
Nustatyti 2 GW nėra maksimali galia, kurią galima pateikti į tinklą – leistina generuoti galia realiai siekia apie 1,6 GW.
„Reikėtų siekti maksimalaus scenarijaus – pagaminti tiek saulės elektrinių, kiek galima į sistemą įdiegti, netaikant papildomų ribojimų“. – kalbėjo M.Nagevičius.
Atstovas priminė, kad šie metai Lietuvoje buvo rekordiniai, kalbant apie įdiegtus saulės elektrinių pajėgumus.
Per 2022 m. saulės elektrinių galia pasiekė 545,5 MW, kai pernai tebuvo 262,9 MW. Daugiausiai šį didėjimą lėmė tie gaminantys vartotojai, kurie energiją pasigamina ir suvartoja vietoje.
„Įvertinant priežastį šito proveržio – buvo aukštos elektros kainos ir turbūt dabar jau visi, kas tiktai gali, galvoja, kaip spręsti tų aukštų kainų problemą – tiek verslas, tiek gyventojai. Dabar tikrai yra tendencija statytis saulės elektrines ant savo namo stogo“, – kalbėjo M.Nagevičius, pridūręs, kad prie to nemažai prisidėjo ir valstybės parama.
Vis dėlto kartu jis pažymėjo, kad spartų elektrinių augimo efektą stebime iš esmės todėl, kad jaučiame „grietinėlės nugraibymo“ efektą – dabar tokias elektrines ant savo namų stogų stato tie, kurie gali tai sau leisti finansiškai, domisi tuo bei apskritai turi kur statyti saulės elektrines.
„Tačiau kai didžiuma tokių vartotojų įsirengs elektrines, stebėsime sulėtėjimą, nes likę vartotojai dėl aukščiau minėtų priežasčių, vangiau diegsis jėgaines“, – prognozavo M.Nagevičius.
Pagal šių metų rodiklius, Lietuva yra 21 vietoje tarp Europos šalių pagal instaliuotą saulės elektrinių galią vienam gyventojui – rikiuojasi tarp Bulgarijos ir Suomijos, nepaisant jau minėto spartaus augimo 2022 m.
M.Nagevičius skaičiavo, kad lyginant su esamomis 2023 m. Lietuvoje nustatytomis elektros kainomis, papildomas 1 GW iš saulės jėgainių galėtų vartotojams sutaupyti apie 386 mln. eurų.
Įmonės vadovas: daugiabučių gyventojams bus sunkiau
Susitikime kalbėjes atsinaujinančios energetikos įmonės „Green Genius” vadovas Ruslanas Sklepovičius teigė, kad teiginiai, jog Lietuva negali leisti priimti daugiau nei 2 GW galios iš komercinių parkų nėra teisingi, nes tam pačiam BRELL energetiniam žiedui priklausanti Estija tarp Europos šalių yra šeštoje vietoje pagal instaliuotą saulės galią vienam gyventojui.
Jis teigė, kad nereikėtų priešinti gaminančių vartotojų ir komercinių saulės parkų vystytojų, nes vien tik gaminantys vartotojai atsinaujinančia energija šalies neaprūpins.
„Statant ant stogų tu niekada nepasieksi 100 proc. atsinaujinančios energetikos, nes jų potencialas ribotas – individualiuose namuose gyvena apie 20 proc. žmonių, apie 80 proc. gyvena daugiabučiuose. <...> Kur dabar [ant daugiabučio stogo] paleidžia 10 kW, tai čia užteks liftui, bendrai energijai, bet patys gyventojai negalės apsirūpinti elektrą – paprastai nėra ploto“, – kalbėjo R.Sklepovičius.
Jis pridūrė, kad pirmaujančiose pagal įdiegtą saulės energetiką Europos šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, nėra įvestų kvotų šiai sričiai.
R.Sklepovičius silpnais laikė argumentus, kad tiek parkų, kiek nori statyti verslas, leisti įrengti negalima, kadangi nebus kam parduoti elektros.
„Tam, kad Lietuvoje būtų pigi elektra reikia [gamybos] pertekliaus. Kodėl krenta bet kokiam segmente kaina – nes yra perteklius. Ar kuriant deficitą galima sumažinti kainą? Ne, arba aš kažko nesuprantu“, – kalbėjo R.Sklepovičius.
Jis pridūrė, kad kadangi energetika yra kapitalui intensyvus verslas, todėl Lietuvai būtina pritraukti investicijas iš užsienio. Susidomėjimą verčiant pinigine verte galima būtų laukti investicijų už bent 3 mlrd. eurų, tačiau jei situacija nesikeis, tiek potencialių investicijų galima ir netekti.
„Geriausiu atveju, nes problema dar neišspręsta ir neaišku, kada bus išspręsta, [„Green Genius“ numatytos komercinės elektrinės] atsiras 2026 m.“ – sakė R.Sklepovičius, pridūręs, kad tik su ketinimų protokolu, bet be techninių sąlygų, investuotojai negali šiandien pradėti projektuoti.
Valdančiosios partijos narys: kvotos nesuprantamos, bet šiandieniniai skaičiavimai dar keisis
Energetikos ministerijos atstovai susitikime nedalyvavo, jų pasigedo ir salėje buvę dalyviai.
Seimo narys, Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas teigė, jog taip pat nesupranta kvotos reikalavimo ir teigė, kad tai daryti yra „ankstoka“.
Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį, kad saulės energetika Lietuvoje, pasiekus tam tikrą lygį, negalės vystytis nereguliuojamai.
Anot jo, didėjant šalyje pagaminamos atsinaujinančios energijos procentui iki 70 proc. viskas klostysis „neblogai“, tačiau vėliau energija augs dėl kaupimo priemonių brangimo.
„Kai tas kaupimas yra trumpas, kaip dabar, kai mums reikia kelių valandų, galime išsiversti su sezoniniais įrenginiais. Bet kai tas kaupimas taps sezoninis, kai mums reikės kaupti šildymui, kaina išaugs nieko nedarant, astronomiškai“, – kalbėjo A.Žukauskas.
Jis teigė, kad instaliuoto kaupimo kaina šiuo metu siekia apie 100 eurų/kWh.
A.Žukauskas pridūrė, kad likusius 30 proc. reikėtų dengti importu arba alternatyviomis energetikos rūšimis, kaip naujos technologijos branduolinės jėgainės.
Jis pridūrė, kad šiandieniniai skaičiavimai dėl elektros gali netrukus pasikeisti, kadangi elektros reikės vis daugiau – elektra ateityje vis gausiau bus naudojama ne tik tradicinėms kasdienėms reikmėms ir transportui, tačiau ilgainiui pakeis ir biokurą šildyme.
„Degint biokurą šiandien atrodo patrauklu, bet gali būti, kad jo teks atsisakyti“, – kalbėjo jis.
Anot parlamentaro iš puslaidininkių pramonės matoma, kad ji juda iš pigių autoritarinių šalių, o paskui ją nuseks ir kiti modernūs komponentai, tarp jų ir reikalingi saulės energijos gamybai.
Šiuo metu didžioji dauguma saulės elementų gaminama Kinijoje, tad besikeičiant geopolitiniam klimatui, gali išbrangti ir įrengimo komponentų kaštai.
„Pati blogiausia žinia – geopolitinė, kuri susijusi su tuo, kad tie laikai, kai mes importavome iš Kinijos kritinius technologinius dalykus, jie baigėsi. Yra aiškiai suvokta, kad ligšiolinės viltys, technologijos perkėlimas ir vystymas autoritarinėse šalyse, lems autoritarinių šalių nykimą, absoliučiai nepasiteisino“, – kalbėjo Seimo narys.
