„Šio amžiaus pradžioje ėmė ryškėti nepavydėtina Lietuvos energetinė situacija. Politiškai ir ekonomiškai integruodamiesi į transatlantines struktūras, likome savotiška energetinė sala – be elektros jungčių su kitomis ES valstybėmis (išskyrus Latviją), o gamtines dujas mums tiekė vienintelis tiekėjas. Tai kėlė grėsmę energetiniam šalies saugumui. Tačiau tokie projektai kaip jau veikiantis Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir šių metų pabaigoje pradėsiančios veikti elektros jungtys „LitPol Link“ bei „NordBalt“ situaciją keičia iš esmės“, – žurnalo „Valstybė“ rengiamoje konferencijoje kalbėjo energetikos ministras R.Masiulis.
Kaip teigė ministras, nutiesus elektros jungtis bei pastačius SGD terminalą, Lietuva ne tik užsitikrino saugumą, bet ir iš energetinės salos tampa regioniniu energijos paskirstymo bei kompetencijų centru. Kitąmet Lietuva galės didžiuotis geriausiai sujungta elektros sistema, o šalies energetikos specialistų kompetencija jau dabar vertinama tarptautiniu mastu.
Pasak R.Masiulio, investicijos į energetinį saugumą teikia naudą visai šaliai, nes vartotojams užtikrinamas stabilus energijos tiekimas už konkurencingą kainą. Ateityje ir toliau bus siekiama taikyti daugiau rinkos principų Lietuvos energetikos sektoriuje.
„Mes morališkai buvome pasiruošę sumokėti kainą už energetinį saugumą. Tačiau susiklostė tokia situacija, kad mes gavome ne tik saugumą, bet ir ekonominės naudos. Energetiniai ištekliai atpigo“, – kalbėjo R.Masiulis.
Energetikos ministras pabrėžė, kad naujos jungtys užtikrins reikšmingą, bet ne visišką integraciją į ES elektros sistemą.
Energetikos ministras pabrėžė, kad naujos jungtys užtikrins reikšmingą, bet ne visišką integraciją į ES elektros sistemą.
Visapusiška integracija bus užtikrinta tik tada, kai Lietuvos elektros energetikos sistema veiks sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema.
Kalbėdamas apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, R.Masiulis pristatė Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuriame numatoma vėjo elektrinių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar 250 MW. Tokiu atveju bendra vėjo elektrinių galia sausumoje padidėtų iki pusantro karto ir 2020 m. siektų 750 MW.
Šio tikslo būtų siekiama per paramą investicijoms į vėjo elektrinių parkų statybas, o gamintojai veiktų rinkos sąlygomis. Tam iš dalies galėtų būti pasitelkiamos ES struktūrinių fondų investicijų lėšos, sutaupytos įgyvendinus Energetikos ministerijos iš anksto suplanuotas priemones.
