Tai R.Masiulis BNS teigė po susitikimo su Lenkijos energetikos ministru Krzysztofu Tchorzewskiu.
„Aš pažymėjau, kad „Orlen“ klausimas taip pat yra svarbus ir Lietuvoje, mums labai svarbu užtikrinimai iš „Orlen“ pusės, kad jie bus ilgalaikiai investuotojai Lietuvoje ir matydami ilgalaikę likimo perspektyvą Lietuvoje, mums lengviau būtų priiminėti visus sprendimus“, – BNS sakė R.Masiulis.
Jis tikino, kad buvo kalbama ir apie galimybes tiesti produktotiekį, kurį, pasak ministro, Lietuva ir „Orlen“ galėtų finansuoti lygiomis dalimis. Tačiau diskutuojant apie produktotiekį, taip pat svarbu, kad „Orlen“ patikintų, jog Lietuvoje liks ir toliau.
„Mes pristatėme, kad Lietuva turi pozityvių žinių ir produktotiekį mes pasiruošę finansuoti kartu su „Orlen“. (...) Visuose klausimuose mums yra svarbu ilgaamžiškumas „Orlen“, bet mes tikrai nesiruošiame vilkinti klausimų dėl šios įmonės svarbos", – tikino R.Masiulis.
„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ šiuo metu bando pasiekti susitarimą ilgai trunkančiame ginče dėl krovinių vežimo sutarties. Geležinkelių generalinis direktorius Stasys Dailydka teigia, kad „Orlen Lietuva“ nevykdo sutarties, dėl kurios įmonės bylinėjasi teismuose, ir yra skolinga geležinkeliams apie 30 mln. eurų.
„Orlen“ vadovai praėjusią savaitę Vilniuje susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi, tačiau žurnalistams nieko nekomentavo.
„Orlen“ ne kartą kritikavo nepalankią logistiką Lietuvoje, santykius su "Lietuvos geležinkeliais" sprendžia teismuose, taip pat paprašė Europos Komisijos dėmesio galimam geležinkelio ruožo į Latvijos Rengę atstatymui.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu iš „Orlen Lietuvos“ siekia prisiteisti milijonus eurų už neapmokėtas paslaugas. Anot geležinkelių, nuo 2014 metų pradžios pasikeitus mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimui, „Orlen Lietuva“ už paslaugas moka mažesnes sumas nei nurodoma sąskaitose – 2014 metais ji paprašė maždaug 29 mln. eurų nuolaidos, tačiau geležinkeliai ją atsisakė suteikti.
