„Lietuva gali sutelkti partnerius ir kartu su kitais įgyvendinti projektą, kursiantį pridėtinę vertę, todėl atominę elektrinę reikia kuo skubiau statyti, kad tai būtų tiltas į atsinaujinančią energiją. Galbūt po 50-ies metų atsinaujinanti energetika taip atpigs, kad ji bus pigesnė už atominę energetiką. Tačiau šiuo metu taip nėra“, – antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitydamas paskaitą sakė R.Švedas.
Jis įsitikinęs – turint visą reikalingą infrastruktūrą, pigiausią ir geriausiai visoje Europoje parengtą atominės statybos aikštelę, neišnaudoti šios infrastruktūros Lietuvai būtų nuostolis.
Šiais argumentais buvęs energetikos viceministras atsakė į Lietuvos žaliųjų sąjūdžio kritiką, kad VAE nepadidins Lietuvos energetinės nepriklausomybės, ir siūlymą vietoj branduolinės rinktis atsinaujinančią energetiką.
Priklausomybė nuo Rusijos – 80 proc.
Lietuvoje šiuo metu dominuoja vienas išorinis energijos tiekėjas – Rusija – nuo kurio mūsų valstybė yra visiškai priklausoma. 2009 metais Lietuvos pirminių energijos šaltinių balansas atrodė taip: 17 proc. sudarė vietinė energija, 32 proc. – atominė energija, 51 proc. – dujų ir naftos importas iš Rusijos.
2010-aisiais Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos siekė 80 proc.
2010-aisiais Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos siekė 80 proc. „Šiuo metu Lietuva Europos Sąjungoje yra daugiausiai, apie 70 proc., elektros importuojanti šalis, pažymėjo R.Švedas. – Situacija sudėtinga. Klausimas – kur eisime toliau?“
Jo įsitikinimu, šiuo metu Lietuvai svarbiausia sumažinti savo priklausomybę nuo vienos šalies, kokia šalis tai bebūtų. „Nepriklausomybė – tai galimybė pasirinkti. Galimybė rinktis sąlygoja alternatyvas, alternatyvos lemia konkurenciją, o ši – vartotojo laimėjimą“, – kalbėjo R.Švedas.
Jo nuomone, vartotojas privalo turėti galimybę pasirinkti, o energija, kaip prekė, turi tapti natūralia preke. „Energijos tiekėjai turi konkuruoti dėl vartotojų. Kaip, pavyzdžiui, šiuo metu tai daro mobiliojo ryšio bendrovės. Reikia sukurti rinką, sudaryti techninę galimybę vartotojui rinktis. Tai bus nepriklausomybė, lemsianti mūsų energetinį saugumą“, – įsitikinęs R.Švedas.
Buvęs energetikos viceministras pažymėjo, kad šiandien svarbiausias politinis klausimas – kur Lietuva nori būti po kelerių metų. „Ar norime, kad 2020-aisiais mūsų energetinė priklausomybė siektų 35 proc., ar 73 proc.? Jei norime sumažinti energetinę priklausomybę, mums reikia sukurti priemones, kurių pagrindu turėtume galimybę importuoti kurą iš alternatyvių šaltinių“, – kalbėjo R.Švedas.
Tarp jo išvardintų priemonių: suskystintų gamtinių dujų terminalas, „NordBalt“, elektros jungtis su Švedija, elektros jungtis su Lenkija, nauja atominė, elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa, Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis. Tai projektai, sukuriantys alternatyvią galimybę atsigabenti alternatyvios kilmės
„Klausimas ne tai, ar mums reikia, ar nereikia atominės elektrinės. Klausimas – kiek mes norime sumažinti energetinę priklausomybę“, – įsitikinęs R.Švedas.
