Jame nurodoma, kad leidimai išduoti dešimties metų laikotarpiui, o statybas planuojama pradėti šiemet spalį.
1982 metais pradėjusioje veikti Pakšo AE įrengti keturi rusiški VVER-440 reaktoriai, kurių bendra galia – beveik 2000 megavatų. 2009 metais Vengrija nusprendė vienintelės šalyje branduolinės jėgainės pajėgumą padvigubinti per du naujus reaktorius.
„Rosatom“ Paško AE plėtros sutartį pasirašė 2014-ųjų pabaigoje, prieš tai Rusijai ir Vengrijai pasirašius tarpvyriausybinę sutartį dėl 10 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos šiam projektui finansuoti. 12,5 mlrd. eurų vertės projekto įgyvendinimą tada buvo tikėtasi pradėti 2018-aisiais, pabaigti 2025-2026 metais.
2015-aisiais Vengrijos parlamentas balsavo už tai, kad šio sandorio detalės būtų įslaptintos 30 metų. Premjero Victoro Orbano adovaujama partija „Fidesz“ tuomet teigė, kad tai būtina padaryti dėl „nacionalinio saugumo interesų“. Tuo tarpu kritikai skelbė, kad taip siekiama nuslėpti korupciją.
2016-ųjų rudenį Europos Komisija nutraukė metus trukusį Vengrijoje AE plėtros projekto finansavimo išsamų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti ar projekto rangovo pasirinkimas – „Rosatom“ prieš Prancūzijos „Areva“ bei JAV ir Japonijos „Westinghouse“ – atitiko Europos Sąjungos konkurencijos taisykles.
„Rosatom“ pateiktas Pakšo AE plėtros techninis projektas Vengrijoje buvo patvirtintas 2019-ųjų rudenį.
