Suomijoje – „Rosatom“ milijardai
Baltijos šalims planuojant riboti elektros pirkimą iš pirmosios Baltarusijos atominės elektrinės, Suomija kol kas laikosi atokiai.
Tikėtina, kad tokią Helsinkio laikyseną lemia ne tik simpatijos branduolinei energetikai (pačioje Suomijoje dabar veikia dvi atominės elektrinės), bet ir tai, kad prieš kelerius metus šios Šiaurės šalies vyriausybės atstovai sukirto rankomis su minėtuoju „Rosatom“.
Suprasti akimirksniu
- Suomijos laikyseną Astravo AE atžvilgiu gali lemti „Rosatom“ projektas šioje šalyje
- Rusai vejami iš pirmosios Turkijos atominės elektrinės projekto
- „Rosatom“ per artimiausius 5 metus tikisi, kad užsakymų iš užsienio vertė pasieks 190 mlrd. dolerių.
- Daugiausiai „Rosatom“ atominėmis elektrinėmis domisi besivystančios pasaulio šalys
Pagal 2013 m.sudarytą sutartį, „Rosatom“ bendrovė „Rosatom Overseas“ ir Suomijos įmonė „Fennovoima“ įsipareigojo pastatyti Hanhikivi 1 atominę elektrinę. Taip pat buvo sudarytas ir dešimties metų trukmės branduolinio kuro tiekimo sandoris su Rusijos kompanija „TVEL“.
Šių metų kovo pabaigoje Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“ paskelbė, kad Hanhikivi 1 atominės elektrinės Suomijoje statybos darbai prasidės 2017 m.
Suomijos žiniasklaidos duomenimis, bendra šio projekto vertė siekia 6 – 7 mlrd. Eur, iš kurių 1,6 mlrd. investuos „Fennovoima“, o likusią dalį – „Rosatom“. Planuojama, kad naujoji atominė elektrinė pradės veikti 2024 m.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad pati „Fennovoima” įmonė taip pat susijusi su rusišku kapitalu. 34 proc. bendrovės akcijų valdo „Rosatom“ 2014 m. įkurta dukterinė įmonė Suomijoje „RAOS Voima Oy” .
Maža to, pagrindinis šios atominės elektrinės rangovas yra Rusijos įmonė „Titan 2”, skelbia naujienų svetainė world-nuclear-news.org.
Turkijoje rusiškas atomas nepageidaujamas
Ne taip sklandžiai stumiamas kitas „Rosatom“ projektas – Akuju atominė elektrinė Turkijoje. Rusijos įmonė valdo 49 proc. pirmosios Turkijoje atominės elektrinės akcijų. Vis dėlto, lapkritį Turkijai numušus į jos oro erdvę įskridusį Rusijos karinį lėktuvą, Maskvos ir Ankaros santykiai staigiai atšalo, o dėl to pradėjo buksuoti ir minėtasis projektas.
Dabar Turkija reikalauja, kad „Rosatom“ parduotų turimas Akuju AE akcijas, ir siekia, kad jos atitektų vietos statybų įmonei „Cengiz Insaat“. Pastaroji bendrovė yra paskelbta būsimosios atominės elektrinės statybos darbų vykdytoja.
Vakarų šalyse „Rosatom“ nepopuliari
Kitose Artimųjų Rytų šalyse „Rosatom“ sekasi geriau. Štai 2015 m. kovą buvo pasirašyta 10 mlrd. dolerių sutartis dėl taip pat pirmosios atominės elektrinės statybos Jordanijos šiaurėje, o praėjusių metų lapkritį Kaire buvo pasirašytas susitarimas su Egipto valdžia dėl keturių reaktorių El Dabaa atominės elektrinės ant Viduržemio jūros kranto.
Skelbiama, kad pirmasis 1200 megavatų galios atominis reaktorius Egipte pradės veikti jau 2019 m.
Šių metų vasarį „Rosatom“ regioninis direktorius Pietų Azijoje Jevgenijus Griva pareiškė, kad įmonė tikisi, kad per artimiausius penkerius metus užsakymų iš užsienio šalių vertė pakils iki 190 mlrd. dolerių.
Tiesa, kol kas didžiąją dalį jau vykdomų atominių „Rosatom“ projektų sudaro užsakymai iš besivystančių šalių, tokių kaip Indija, Kinija, Bangladešas, Iranas ar Argentina, o štai Vakarų šalys rusiškomis elektrinėmis kol kas pernelyg nesižavi.
Be jau minėtosios Suomijos pavyzdžio, „Rosatom“ vilionėms pasidavė Vengrija, 2014 m. gruodį su rusais pasirašiusi sutartį dėl dviejų naujų branduolinių reaktorių statybos Pakšo atominėje elektrinėje.
